Šiandien daugiau nei 25 tūkst. žmonių dirba Lietuvos tekstilės ir aprangos sektoriuje. Tai yra viena iš daugiausiai darbo vietų sukuriančių Lietuvos apdirbamosios pramonės sričių. Apie Tekstilės pramonės dabartį Lietuvoje kalbame su KTU Tekstilės inžinerijos absolventu UAB „Liningas“ generaliniu direktoriumi Dr. Raimundu Abromavičiumi.
Egzistuoja Lietuvoje mitas – tekstilės pramonės Lietuvoje nėra. Pakomentuokite prašau realią šiandienos Lietuvos tekstilės pramonės situacija Jūsų, pramonės atstovo, akimis.
R. Abromavičius: Lietuvoje tekstilė niekur nedingo. Gal išnyko Lietuvoje žinomi senųjų tekstilės įmonių vardai. Tačiau jų vietoje įsisteigė kitos, lietuviams mažiau žinomos įmonės. Dabartinės tekstilės įmonės yra labiau orientuotos į eksporto rinkas, todėl Lietuvoje apie jas mažai girdime. Kita priežastis yra tai, kad didelė dalis Lietuvos tekstilės gaminių yra gaminami pagal didelių rinkos žaidėjų užsakymus ir gaminiuose nurodytas būtent jų vardas. Europoje tarp specialistų puikiai žinomos tokios tekstilės įmonės kaip “Klasikinė tekstilė”, “Garlita”, “Omniteksas”, “Liningas”, “Liteksas”, “Lietlinen” ir dar daug kitų.
Papasakokite apie įmonės „Lningas“ veiklą. Kuo išskirtiniai Jūsų vadovaujamos įmonės „Liningas“ gaminiai? Kas įtakojo, kad ši įmonė gyvuoja ne vienus dešimtmečius.
R. Abromavičius: UAB “Liningas” yra viena didžiausių viskozinių ir acetatinių pamušalinių audinių gamintojų Europoje. Per metus įmonė pagamina apie 10-11 mln metrų aukštos kokybės pamušalinių audinių, kurie naudojami siuvant gerai žinomų firmų rūbus ir galanterijos gaminius (Pierre Cardin, Zara, S’Oliver, Mont Blanc, Rimowa ir kt). Įmonė yra užsirekomendavusi kaip patikima geros kokybės audinių gamintoja.
Didžiausias įmonės turtas yra darbuotojai. Geras, bendradarbiaujantis kolektyvas pajėgus išgyventi ir esant rinkos pakilimams ir nuosmukiams. Dėl darnaus kolektyvinio darbo ir patyrusių specialistų mes galime pasiūlyti itin greitą ir kliento poreikiams pritaikytą sprendimą. Žinoma, labai svarbus yra ir įmonės savininkų palaikymas esant sunkesnėms situacijoms.
Kuo kūrybiškumas ir šiuolaikinės technologijos yra svarbūs tekstilės pramonėje?
R. Abromavičius: Tekstilė kaip ir kitos pramonės sritys vystosi ir tobulėja. Didžiausius pelnus ir vertę įgyja įmonės, kurios siūlo rinkai naujus, inovatyvius produktus, kurių niekas kitas dar negali pasiūlyti. Tobulėjimas turi vykti nuolat, kitaip po kelių metų visi apie įmonę, kuri netobulėja pamirš. Tobulėjimas turi vykti lygiagrečiai asortimento, įrangos, personalo ir teikiamų paslaugų srityse. Tobulėjant tik vienai sričiai ateityje kils problemų dėl įvairių nesuderinamumų (personalas nesugebės suvaldyti sudėtingų įrenginių, seni įrenginiai nebus tinkami naujam asortimentui ir t.t
Jei galėtumėte profesinį kelią rinktis iš naujo? Ar tekstilės inžinerija būtų Jūsų pasirinkime? Kodėl?
R. Abromavičius: Mes galim planuoti ir sakyti, kad darytumėm kitaip, bet gyvenimas viską sustato savaip. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, manau , kad nekeisčiau savo pasirinkimo. Tekstilė yra labai dinamiška ir besivystanti pramonės ir mokslo sritis. Man įdomu dirbti nuolat besikeičiančioje aplinkoje su nuolat tobulėjančiais procesais ir produktais.
Informaciją apie KTU Tekstilės inžinerijos studijų programas galite rasti:
http://ktu.edu/lt/programa/b/tekstiles-inzinerija
http://ktu.edu/lt/programa/m/tekstiles-inzinerija
Kontaktinis asmuo: dr. Erika Adomavičiūtė el. paštas: erika.adomaviciute@ktu.lt
