Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas

Fakultete vykdomos aukščiausio lygio bakalauro (9), magistrantūros (12), doktorantūros (3) studijos bei atliekami aktualūs moksliniai tyrimai, prisidedantys prie Lietuvos ūkio problemų sprendimo. KTU MIDF pasižymi gerai išplėtota mokslo ir studijų baze, padedančia pasiekti geriausių rezultatų.

Rask studijas

Vizija

lyderiaujantis Europos universitetas, veiklą grindžiantis žinių ir technologijų kūrimu bei perdavimu.

Misija

teikti moksliniais tyrimais grįstas tarptautinio lygio studijas, kurti ir perduoti žinias bei novatoriškas technologijas darniai valstybės raidai ir inovacijų plėtojimui, formuoti atvirą talentus ir lyderius įkvepiančią kūrybinę aplinką.

Taryba priima nutarimus svarbiausiais fakulteto klausimais: svarsto veiklos planus, studijų programas, tvirtina veiklos ataskaitas. Fakulteto taryba yra renkama 5 metams ir sudaroma iš 15–17 fakulteto tyrėjų, dėstytojų ir studentų. Posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą.

Datos

Mechanikos fakultetas pradėjo savo veiklą 1947 m. gruodžio 9 d. Jį sudarė Braižomosios geometrijos, Durpininkystės, Mašininkystės, Medžio technologijos, Metalo technologijos, Tekstilės technologijos, Teorinės mechanikos, Transporto mašinų ir Šiluminių variklių katedros.

1950 m. pabaigoje, reorganizavus Kauno valstybinį universitetą, įsteigtas Kauno politechnikos institutas (KPI, nuo 1974 m. – Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas). Jo Mechanikos fakultetą sudarė Automobilių, Braižomosios geometrijos, Maisto pramonės mechaninių įrengimų, Mašinų gamybos technologijos, Metalų technologijos, Šiluminių variklių, Tekstilės technologijos ir Teorinės mechanikos katedros. 1953 m. institute buvo priimtos pirmosios vakarinio skyriaus (mechanikų) grupės. Vėliau jos išaugo į vakarinį fakultetą, kurį ir toliau administravo Mechanikos fakultetas.

Jau 1955 m. fakultete studentų buvo daugiau kaip tūkstantis. 1957 m. į fakultetą priimti tokių specialybių studentai: mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių (lietuvių ir rusų grupės); pramonės šiluminės energetikos; automobilių transporto; laivų mašinų ir mechanizmų; durpių pramonės mašinų; statybos ir kelių mašinų; pluoštinių medžiagų mechaninės technologijos (skirstėsi į pirminį linų apdirbimą, verpimą, trikotažą, audimą);medienos technologijos.

LSSR įkurta Liaudies ūkio taryba (valstybinis organas, 1957–1965 m. vadovavęs Lietuvos pramonei ir statybai) ėmė intensyviai steigti mašinų ir prietaisų gamyklas, kurioms prireikė daug kvalifikuotų inžinierių. Sparčiai plėtojosi tekstilės pramonė, šalies energetinis ūkis. Studentų daugėjo, taigi 1962 m. rudenį Mechanikos fakultete turėjo mokintis apie 2500 studentų. Todėl 1962 m. balandžio 1 d. buvo įsteigti Lengvosios pramonės ir Mašinų gamybos fakultetai, paliekant mažiau studentų Mechanikos fakultete.

Fakultetas sparčiai plėtėsi, labai trūko patalpų, paskaitos buvo skaitomos netgi Dailės muziejaus auditorijoje. Todėl jo plėtra reikalavo daug administracijos energijos, pastangų ir išradingumo. Ypatingai tam nusipelnęs pirmasis fakulteto dekanas prof. L. Kumpikas ilgainiui imtas vadinti Lietuvos mašinų gamintojų tėvu. 1964 m., Žemės ūkio akademijai išsikėlus į naujai pastatytą studentų miestelį Noreikiškėse, fakultetas įsikūrė jos patalpose (Kęstučio g. 27).

Fakultetas perėmė rengti ir Mechanikos fakulteto mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialybės inžinierius, padidino jų išleidimą. Kasmet ėmė leisti po grupę metalotyros ir liejininkystės specialistų, iš kurių pirmosios buvo sudarytos 1961 m. Fakulteto gyvavimo laikotarpiu jame nuolat dirbdavo 100–130 dėstytojų, studentų skaičius padidėjo iki 1800.

1990 m. fakultete mokėsi iki 900 studentų, dirbo apie 70 dėstytojų. Fakultetui priklausė Kompleksinio durpių naudojimo probleminė laboratorija ir dvi žinybinės laboratorijos: Įpakavimo automatų ir Pramonės šiluminių įrengimų, kuriuose dirbo iki 100 darbuotojų.

1993 m. rugsėjo 1 d. Mašinų gamybos fakultetas buvo sujungtas su Mechanikos fakultetu, paliekant Mechanikos fakulteto vardą.

Fakultetas parengė daugiau kaip 16,5 tūkst. įvairių specialybių inžinierių mechanikų, kurie vadovauja įmonėms, daugelis iš jų yra žymūs Lietuvos mokslininkai ir politikos veikėjai. Jie daug nuveikė kurdami Lietuvos pramonę, plėtodami mokslą, auklėdami ir ruošdami jaunuomenę būsimai veiklai.

Tarp fakulteto absolventų  yra ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje žinomų mokslininkų. Tai Lietuvos mokslų akademijos akademikai profesoriai R. Bansevičius,  K. Ragulskis, V. Ostaševičius, A. Fedaravičius, J.Sapragonas, M.Daunys.

Mechanikos fakultete dirbo iškilūs mokslininkai akademikai profesoriai J. Indriūnas, A. Žukauskas, K. Vasiliauskas, S. Kolupaila, profesoriai A. Briedelis, Č. Jakimavičius, L. Kumpikas, A. Matukonis, V. Mošinskis, doc. N. Milenskis ir daugelis kitų.

2005 m. spalio 12 d. įvyko dar vienas žymus įvykis fakultete: įvertinus Mechanikos fakulteto specialistų pasiekimus mechatronikos mokslo ir studijų srityje ir didelę mechatronikos mokslo perspektyvą šalies ūkio plėtrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui, Mechanikos fakultetas buvo pavadintasMechanikos ir mechatronikos fakultetu.

2007 m. Mechanikos ir mechatronikos fakultetas šventė savo 60-ąjį jubiliejų. 2014 m., įvykdant KTU persitvarkymo programą, fakultetas pervadintas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetu.

Dekanatas

dr. Andrius Vilkauskas

Dekanas

doc. dr. Jolanta Baskutienė

Studijų prodekanė

dr. Laurencas Raslavičius

Mokslo prodekanas

Asta Švarcaitė

Administravimo vadovė

Įvykiai

Partneriai ir bendradarbiavimas

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku