Ar ga­min­to­jai pa­tai­kau­ja var­to­to­jams? Ko­kią pa­kuo­tę rink­tis

Ga­min­to­jai ir im­por­tuo­to­jai jau­čia vis di­des­nį kon­ku­ren­ci­nį spau­di­mą ieš­ko­ti kuo tva­res­nių pa­kuo­čių spren­di­mų, o kur­ti ino­va­ci­jas, ati­tin­kan­čias var­to­to­jų lū­kes­čius ir tei­si­nius rei­ka­la­vi­mus, ver­slui pa­de­da moks­li­nin­kai. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vas doc. dr. Vis­val­das Var­žins­kas įsi­ti­ki­nęs, jog po­ky­čius itin ska­ti­na di­dė­jan­tis var­to­to­jų są­mo­nin­gu­mas bei sie­kis tu­rė­ti kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą.

Ku­rį mai­še­lį rink­tis: plas­ti­ki­nį ar po­pie­ri­nį?

Dis­ku­si­ja dėl po­pie­ri­nių ir plas­ti­ki­nių mai­še­lių ne­rims­ta jau ne vie­nus me­tus, ta­čiau ku­ris va­rian­tas drau­giš­kes­nis ap­lin­kai, taip ir lie­ka ne­aiš­ku. Anot V.Var­žins­ko, at­sa­ky­mui į šį klau­si­mą yra svar­bios ke­lios ap­lin­ky­bės.

„Jei mes at­lik­si­me bū­vio cik­lo ver­ti­ni­mo ty­ri­mus, t. y. tiks­liai pa­skai­čiuo­si­me CO2 ek­vi­va­len­to kie­kį, ku­ris su­si­da­ro pa­ga­mi­nant, su­var­to­jant ir tin­ka­mai su­tvar­kant mai­še­lį, pa­ma­ty­si­me, kad plas­ti­ki­nio mai­še­lio CO2 „pėd­sa­kas“ yra žy­miai ma­žes­nis ne­gu po­pie­ri­nio. Taip yra dėl to, kad iš­lai­ky­ti rei­kia­mą funk­ci­nį įkro­vos svo­rį rei­kia ge­ro­kai ma­žiau plas­ti­ko, be to, jei tin­ka­mai su­rink­tas, jis yra pui­kiai per­dir­ba­ma me­džia­ga“, – ap­ta­ria moks­li­nin­kas.

Vis­gi, jis pa­ste­bi, kad svar­bus yra mai­še­lio gy­va­vi­mo sce­na­ri­jus: „De­ja, dau­ge­liu at­ve­jų tas mai­še­lis ne­bai­gia sa­vo gy­ve­ni­mo per­dir­bi­me. Jei kal­ba­me, kas pa­ten­ka į ap­lin­ką, tuo­met po­pie­rius su­sky­la ir su­yra žy­miau grei­čiau ne­gu plas­ti­kas, ku­ris lie­ka 400–500 me­tų. Tai­gi, nė­ra juo­da ar­ba bal­ta, svar­bu įver­tin­ti, ko­kie abie­jų me­džia­gų mai­še­lių gy­va­vi­mo sce­na­ri­jai ir kaip vei­kia jų su­rin­ki­mo ir per­dir­bi­mo sis­te­ma.“

Anot KTU Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vo, pro­ble­ma ta, jog vi­sa tie­ki­mo gran­di­nė ne­vei­kia tin­ka­mai, nes vi­si tu­ri skir­tin­gus in­te­re­sus: ga­min­to­jas no­ri pa­ga­min­ti kuo pi­giau, pre­ky­bi­nin­kas mo­kė­ti kuo ma­žes­nį tar­šos mo­kes­tį; rū­šia­vi­mo in­fra­struk­tū­ra ne iki ga­lo pri­tai­ky­ta var­to­to­jui. Prie pro­ble­mos pri­si­de­da ir at­lie­kų ap­skai­ta, švie­ti­mo trū­ku­mas. Ne­ma­ža da­lis at­lie­kų yra su­de­gi­na­ma ar­ba nu­gu­la są­var­ty­nuo­se, o tai ne­pa­ten­ka į žie­di­nės eko­no­mi­kos kon­cep­ci­ją ir reiš­kia me­džia­gų pra­ra­di­mą.

Jam ant­ri­na ir pir­mo­sios bei di­džiau­sios Lie­tu­vo­je pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Ža­lia­sis taš­kas“ mar­ke­tin­go ir ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė As­ta Bur­bai­tė, ku­rios tei­gi­mu, jei žmo­nės tin­ka­mai rū­šiuo­tų at­lie­kas, tuo­met plas­ti­kas bū­tų tin­ka­mai su­tvar­ky­tas ir per­dirb­tas, o tai reiš­kia – ir drau­giš­kas ap­lin­kai.

„Nuo­lat sie­kia­me su­rink­ti kuo dau­giau pa­kuo­čių at­lie­kų ir už­tik­rin­ti tin­ka­mą jų su­tvar­ky­mą bei per­dir­bi­mą, ta­čiau tai įma­no­ma tik ben­dra­dar­biau­jant su vi­suo­me­ne. Iš ben­dro at­lie­kų srau­to iš­trauk­ti per­dir­ba­mas pa­kuo­tes su­dė­tin­ga, o kar­tais net­gi ne­įma­no­ma, to­dėl svar­bu, kad į pro­ce­są įsi­trauk­tų kiek­vie­nas ir at­sa­kin­gai iš­rū­šiuo­tų pa­kuo­tes jau sa­vo na­muo­se“, – at­krei­pia dė­me­sį or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vė ir pri­du­ria, jog tuo­met ir pats plas­ti­kas žmo­nių aky­se ne­at­ro­dy­tų toks blo­gis.

Ga­min­to­jai pa­tai­kau­ja var­to­to­jams

V.Var­žins­kas pa­ste­bi, jog van­de­ny­ne pa­ma­čius plas­ti­ko sa­las, įkliu­vu­sius gy­vū­nus, plas­ti­ką im­ta stig­ma­ti­zuo­ti, ta­čiau, anot jo, ši me­džia­ga sa­vai­me nė­ra pro­ble­ma.

„Plas­ti­kas, jei yra su­ren­ka­mas, ga­li bū­ti per­dirb­tas ir pa­kar­to­ti­nai nau­do­ja­mas ne vie­ną kar­tą. Vis­gi, kuo­met var­to­to­jas gal­vo­ja, kad plas­ti­kas yra „blo­gai“, ga­min­to­jas pra­de­da pa­tai­kau­ti ir ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų“, – pa­ste­bi moks­li­nin­kas.

Nors plas­ti­kas tu­ri pui­kias bar­je­ri­nes sa­vy­bes, ga­min­to­jai pra­de­da nau­do­ti po­pie­rių, ku­ris yra ne­tin­ka­mas dėl skys­čio, rie­ba­lų, de­guo­nies pra­lai­du­mo. Tuo­met po­pie­rių iš vi­daus rei­kia la­mi­nuo­ti įvai­rio­mis dan­go­mis ir taip at­si­ran­da kom­bi­nuo­tos pa­kuo­tės (ypač gė­ri­mų pra­mo­nė­je), ku­rios yra vi­siš­kai ne­per­dir­ba­mos.

„Tam rei­kia spe­ci­fi­nių ir bran­gių tech­no­lo­gi­nių pro­ce­sų, ku­rių kla­si­ki­nė­se at­lie­kų per­dir­bi­mo ga­myk­lo­se nė­ra. KTU Pa­kuo­čių ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tras yra vie­nas iš ke­lių pa­sau­ly­je, ti­rian­tis, ar po­pie­rius su įvai­rio­mis prie­mai­šo­mis, dan­go­mis, pa­te­kęs į per­dir­bi­mo pro­ce­są, bus tin­ka­mai iš­plau­šin­tas ir ar to­kios pa­kuo­tės ga­li bū­ti tin­ka­mos per­dir­bi­mui“, – da­li­na­si V. Var­žins­kas.

Moks­li­nin­kas at­krei­pia dė­me­sį, jog sklan­do mi­tas, kad į plas­ti­ki­nė­je pa­kuo­tė­je esan­tį mais­tą ga­li pa­tek­ti plas­ti­ko da­le­lių, ta­čiau, jo nuo­mo­ne, tai nė­ra tie­sa: „Są­ly­tis su mais­tu ir che­mi­nių me­džia­gų mig­ra­ci­ja iš ir į mais­tą yra griež­tai api­brėž­ti, reg­la­men­tuo­ja­mi. Kiek­vie­na mais­to pa­kuo­tė tu­ri bū­ti pa­tik­rin­ta įvai­rio­se ter­pė­se. Jei ji tin­ka­mai pa­da­ry­ta, per­ėju­si kon­tro­lę, ri­zi­kos nė­ra. Ma­nau, kad rin­kos kon­tro­lė vei­kia, o ir ga­min­to­jai ne­no­ri su­si­ga­din­ti sa­vo re­pu­ta­ci­jos.“

Rin­ka pa­ti­ria spau­di­mą

V.Var­žins­ko tei­gi­mu, pa­kuo­čių rin­ka šiuo me­tu pa­ti­ria ne­ma­žą spau­di­mą. Glo­ba­lios tie­ki­mo gran­di­nės trū­ki­nė­ja, o iš­au­gu­sios ener­ge­ti­kos kai­nos ver­čia tau­py­ti. Anot jo, tai, ko­kias pa­kuo­tes šian­dien ma­to­me rin­ko­je, le­mia ke­lios prie­žas­tys: kaš­tai, kai­na; griež­tė­jan­tys tei­sės ak­tai, ap­iman­tys hi­gie­nos nor­mas, lo­gis­ti­ką, ap­lin­ko­sau­gi­nius rei­ka­la­vi­mus ir kt., bei var­to­to­jų są­mo­nin­gu­mas.

„Itin stip­rų to­ną tva­ru­mo klau­si­mais ga­min­to­jams ir im­por­tuo­to­jams dik­tuoja var­to­to­jai. Pro­duk­tus jie ren­ka­si ne vien pa­gal kai­nos as­pek­tą, bet kar­tu ver­ti­na es­te­ti­ką, tva­ru­mą bei ki­tus rei­ka­la­vi­mus, ku­riuos per­ke­lia ga­min­to­jams ir im­por­tuo­to­jams“, – pa­žy­mi V. Var­žins­kas.

Pa­de­da kur­ti kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą

Anot KTU Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vo, ver­slas įgy­ven­di­na po­ky­čius tiek dėl vi­di­nių prie­žas­čių, tiek dėl iš­orės spau­di­mo.

„Yra įmo­nių, ku­rios nie­ko ne­da­ro, krei­pia­si į mus po ins­pek­ci­jų pa­tik­ri­ni­mų. To­kių yra maž­daug iki 20 pro­cen­tų. Ini­cia­ty­vą sa­va­no­riš­kai daž­nai ro­do už­sie­nio ka­pi­ta­lo kom­pa­ni­jos, ga­vu­sios nu­ro­dy­mą spręs­ti pa­kuo­čių klau­si­mą. Taip pat daž­nai at­ei­na kom­pa­ni­jos, ku­rios už­si­i­mi­nė­ja glo­ba­lia pre­ky­ba. Joms svar­bu pro­duk­tus į vi­są pa­sau­lį ga­ben­ti sau­giai“, – var­di­na V. Var­žins­kas. Li­ku­si da­lis no­ri pa­si­nau­do­ti ES pa­ra­mos me­cha­niz­mais tva­rių pro­duk­tų kū­ri­mui ar­ba krei­pia­si dėl var­to­to­jų spau­di­mo.

At­ei­ties pa­kuo­tė: ko­kia ji?

Moks­li­nin­kas da­li­na­si, jog pa­grin­di­nės sri­tys, ku­rio­se ieš­ko­ma ino­va­ci­jų, yra nau­jų me­džia­gų kū­ri­mas, fa­sa­vi­mo pro­ce­sai ir tech­no­lo­gi­jos.

„Ma­nau, kad at­ei­ties pa­kuo­tė bus op­ti­ma­li: mi­ni­ma­lus me­džia­gos kie­kis ir op­ti­ma­lus už­pil­dy­mas, sie­kiant iš­sau­go­ti funk­cio­na­lu­mą. Ka­dan­gi žmo­nės są­mo­nin­gė­ja, ti­kiuo­si, jog vis dau­giau pra­dės pirk­ti pro­duk­tą, o ne pa­kuo­tę“, – vi­lia­si moks­li­nin­kas.

Publikuota: alytausnaujienos.lt