Suderinti miesto ir gamtos poreikius: vabzdžių buveinės kaip būdas išsaugoti bioįvairovę

Svarbiausios | 2022-12-23

Mokslininkai prognozuoja, kad smarkiai sumažėjus vabzdžių apdulkintojų populiacijai Europoje,  tam tikrų rūšių augalų gali sumažėti net iki 90 proc. Tarp jų minimi ir vaismedžiai, be kurių sunkiai įsivaizduojame savo mitybą, tai – obuoliai ir kriaušės.

Viena iš dažniausiai įvardijamų vabzdžių mažėjimo priežasčių – miestų plėtra. Todėl Delfto technologijos universiteto (Olandija) magistrė Justė Motuzaitė, bendradarbiaudama su tarptautiniu projektu „T-Factor“ ir Kauno tvirtovės parku, pasiūlė idėją, kaip miestiečiai patys galėtų prisidėti prie bioįvairovės ir laukinės gamtos plotų mieste išsaugojimo. Kartu su komanda, įgyvendindama projektą „BiodiverCities I“, ji sukūrė ir ištobulino laukinių bičių buveinių konstrukcijas. Priemonės ir instrukcijos specialioje svetainėje netrukus bus pateikiamos visiems, kurie nori pasigaminti bičių viešbutį savo kieme ar rajone ir taip vabzdžiams suteikti daugiau galimybių įsikurti mieste. 

Bitės „kraustosi“ į miestus

Miestų plėtra, aplinkos tarša ir pesticidų naudojimas žemės ūkyje yra vieni iš svarbiausių veiksnių, kurie daro įtaką vabzdžių apdulkintojų mažėjimui. Mažėjant vabzdžių, mažėja ir augalų įvairovė. Kaip teigia Edinburgo universiteto mokslininkė dr. Hannah Ritche, labiausiai nuo vabzdžių apdulkintojų priklausomos rūšys Europoje yra vaisiai ir uogos, ypač obuoliai, kriaušės, slyvos, vyšnios, avietės ar mėlynės. Šios augalų rūšys be vabzdžių apdulkintojų nebūtinai išnyks ar negalės daugintis, tačiau prognozuojama, kad jų derlius sumažėtų nuo 40 proc. iki 90 proc.

Nors Europoje augalus daugiausiai apdulkina medaus ir laukinės bitės, svarbu pabrėžti, kad jos nėra vienintelės. Augalus taip pat apdulkina žiedmusės, drugeliai ir kitos vabzdžių rūšys. Tam, kad būtų užtikrinta ši bioįvairovė, reikia įvairovės.

Tuo tarpu Europos miestai stipriai plečiasi pasiglemždami vis daugiau žalių plotų ir sutrikdydami vietines ekosistemas. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 23 proc. visos žemyno teritorijos šiuo metu sudaro miestai, o jiems plečiantis didėja ir natūralių vabzdžių buveinių fragmentacija.

„Visgi įdomu tai, kad daugiausiai teritorijos miestai „atima“ iš žemės ūkių, ganyklų, todėl mokslininkai stebi neįprastus procesus. Vis dažniau įvairių vietinių rūšių laukinių bičių aptinkama miestuose, pavyzdžiui, Berlyne, Londone, Edinburge“, – pasakoja Justė Motuzaitė.

Ji teigia, kad tai, jog bitės „keliasi“ į miestus, lemia keletas priežasčių: čia nėra dideliais mastais naudojami pesticidai, nėra stambių žolėdžių, todėl lengvai pažeidžiamos augalų rūšys gali augti geriau, miestuose didesnė gėlių įvairovė ir kiekiai. Dėl šių sąlygų laukinės bitės gali ilgiau misti.

„Vykstant bičių migracijai į urbanizuotas teritorijas, miestai tampa ekologiškai svarbia teritorija, kur vabzdžiams gali būti suteiktas prieglobstis nuo intensyvios žemdirbystės. Tačiau, kad šis miestų potencialas tikrai atsiskleistų, reikia tiek miestiečių, tiek valstybinių institucijų įsitraukimo planuojant miestų žaliąsias erdves, prižiūrint parkus ir sodus, kurie taptų saugia ir svetinga aplinka vabzdžiams, – atkreipia dėmesį J. Motuzaitė.

Jai antrina ir doc. dr. Ričardas Skorupskas. Kaip būdą gerinti miesto bioįvairovę jis akcentuoja žalių plotų, kuriuose būtų įtraukiama daugiau vietinių augalų rūšių, planavimą. Jo nuomone, reikėtų aiškiai apsibrėžti, kurias teritorijas reikia kruopščiai tvarkyti, o kurios gali būti paliekamos laukinei gamtai gyvuoti. Mokslininkas teigia, kad vietoj skubėjimo pjauti ilgesnę žolę ir šluoti nukritusius lapus, reikėtų pasidomėti apie laukinių elementų naudą. Nukritę lapai turi daugybę ekosistemai reikalingų medžiagų, o įvairių rūšių vietinės gėlės užtikrina mitybą daugybei įvairių vabzdžių rūšių.

Kurti bitėms namus

Siekiant spręsti, kaip dalis Lietuvos miestų teritorijų galėtų suteikti prieglobstį vabzdžiams šiuo radikalių aplinkos pokyčių laikotarpiu, ir gimė projektas „BiodiverCities I“. Jo metu buvo sukurti du – ertmėse ir po žeme lizduojančių – bičių viešbučių priemonių modeliai ir rinkiniai, paremti ekologiniais reikalavimais. Vienas jų skirtas įrengti virš žemės, kitas – ant žemės.

Pasak projekto vadovės J. Motuzaitės, mūsų galvose yra klaidingas bičių viešbučio įvaizdis. „Dažnu atveju, kurdami gyvenvietes vabzdžiams žmonės replikuoja žmonėms skirto namo modelį ir neatsižvelgia į kitos rūšies poreikius. Sukurtos struktūros neatitinka ekologinių reikalavimų: viešbučiai yra per dideli, parenkamas netinkamas ertmių ilgis, naudojamos netvarios medžiagos, neužtikrinama apsauga nuo paukščių ir kita,“ – dažniausiai daromas klaidas vardijo Justė.

Tuo tarpu beveik visos priemonės, kurių reikia norint pasigaminti bičių buveines, yra randamos gamtoje. Naujo dizaino viešbučių modeliams pagaminti gali būti naudojami nendrių, šeivamedžių ar ožkarožių stiebai, kartonas, bičių vaškas, molis, šiaudai ir natūralaus džiuto virvės.

Projekto vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad kuriant ir montuojant vabzdžių viešbučius svarbu atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią vietą, tinkamą jų konstrukcijai, bet ir į supančią aplinką: maistui bei lizdų statybai tinkamų medžiagų šaltinius netoliese, žalių teritorijų vientisumą bei jų įvairovę. „Pavyzdžiui, Kauno tvirtovės parko Lakūnų sode, kur vyko projekto bandymai, augo nemažai laukinių gėlių, tad visos komandos įvertino tai kaip teigiamą aspektą. Dauguma dalyvių nusprendė praplėsti laukinių gėlių plotus arba sukurti naujas panašias erdves, kad padidintų bičių prasimaitinimo galimybes“, – pasakoja J. Motuzaitė. Tad įrengiant bičių viešbučius miesto teritorijoje svarbu suderinti gamtos ir žmogaus poreikius: nuspręsti, kurios vietos galėtų būti paliktos laukinei gamtai, o kurios – skirtos maloniam žmonių poilsiui gamtoje.

Bičių viešbučių gamybos instrukcijas galite rasti projekto svetainėje – http://biodivercities.eu/

Projektas „BiodiverCities I“ buvo vykdomas bendradarbiaujant su „DesignLibrary“ tinklu, „HyperInk“, Kauno tvirtovės parku, projektu „T-Factor” ir KTU Dizaino centru. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šis projektas – viena iš projekto „T-Factor”, Kauno piloto laikinųjų veiklų, skirtų pritaikyti inovatyvius urbanistinės regeneracijos būdus. Pagrindinė vabzdžių buveinių dirbtuvių užduotis buvo supažindinti gyventojus su laukinės gamtos svarba mieste ir spręsti, kaip dalis Kauno tvirtovės teritorijos galėtų suteikti prieglobstį vabzdžiams radikalių aplinkos pokyčių laikotarpiu, kuomet buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje bus įkurtas Aleksoto inovacijų pramonės parkas.