Kaip iš tikrųjų elgiasi medžiagos, kai jos yra tempiamos, spaudžiamos ar veikiamos kitų apkrovų? Šis klausimas yra vienas svarbiausių inžinerijoje – nuo atsakymo į jį priklauso, ar konstrukcijos bus patikimos ir saugios.
Kaip iš tikrųjų elgiasi medžiagos, kai jos yra tempiamos, spaudžiamos ar veikiamos kitų apkrovų? Šis klausimas yra vienas svarbiausių inžinerijoje – nuo atsakymo į jį priklauso, ar konstrukcijos bus patikimos ir saugios.
Šiandien į pagalbą ateina skaitmeniniai tyrimų metodai. Vienas jų – skaitmeninė vaizdų koreliacijos sistema, leidžianti bekontakčiu būdu stebėti, kaip deformuojasi medžiagos paviršius.
„Pastaraisiais metais ši sistema tapo itin svarbi tyrimuose – ji leidžia tiksliai fiksuoti paviršiaus poslinkius ir deformacijas. Analizuodami šiuos duomenis galime ne tik įvertinti apkrovas ar įtempius, bet ir aptikti vidinius pažeidimus, kurie keičia medžiagos deformavimosi eigą“, – pasakoja MIDF prof. Paulius Griškevičius.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslo laboratorijose skaitmeninės vaizdų koreliacijos sistemos taikymas yra integruotas į studijų procesą, aktyviai įtraukiant bakalauro ir magistrantūros studijų studentus. Praktinių ir eksperimentinių darbų metu, vadovaujant prof. P. Griškevičiui, studentai susipažįsta su pagrindiniais tyrimų etapais – nuo bandinių paruošimo iki rezultatų interpretavimo ir galimo pritaikymo.
Šiuo metu mokslinius tyrimus laisvu nuo studijų metu atlieka MIDF III kurso Mechanikos inžinerijos studijų programos studentė Romena Grabauskaitė, vykdžiusi Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą mokslinių tyrimų praktiką „Skaitmeninės vaizdų koreliacijos sistemos taikymas medžiagų charakterizavimui“, taip pat papildomai MIDF laboratorijose dirba Mechanikos inžinerijos studijų programos studentas Justas Vanagas.
„Praktikos metu, pasitelkiant skaitmeninę vaizdų koreliacijos sistemą, analizavau automobilių pramonėje naudojamo metalo mechanines savybes. Šios sistemos pritaikymas suteikė galimybę ne tik įvertinti pagrindines medžiagų charakteristikas, bet ir stebėti įtempių bei deformacijų kitimą bandinyje nuo apkrovimo pradžios iki suirimo. Vizualus deformavimosi procesų stebėjimas ir rezultatų analizė leido aiškiau suprasti medžiagų mechaninės elgsenos ypatumus bei gautus eksperimentinius rezultatus“, – pasakoja Romena.
„Galimybė šalia studijų vykdyti ir mokslinius tyrimus leidžia giliau įsisavinti bei pritaikyti teorines žinias. Darbas laboratorijoje iš teorinio ir sunkiai įsivaizduojamo proceso tampa realia, suprantama praktika. Taip pat įdomu stebėti aplinkinius, atliekančius tyrimus, ir gilintis į jų taikomus metodus“, – priduria ji.
„Mano mokslinio tyrimo esmė – praktinis skaitmeninės vaizdų koreliacijos sistemos taikymas medžiagų charakterizavimo eksperimentuose. Tyrimo metu išmokau teisingai kalibruoti įrangą, pagal standartus atlikti tempimo bandymus bei užtikrinti patikimų eksperimentinių duomenų gavimą. Papildomų tyrimų metu įgijau kompetencijų eksperimentinio darbo organizavimo, matavimo įrangos valdymo ir kokybiškų bandymų atlikimo srityse“, – pasakoja Justas.
Atlikdami mokslinius tyrimus studentai ne tik susipažįsta su šiuolaikiniais tyrimų metodais, bet ir ugdo medžiagų, pažangiųjų medžiagų duomenų analizės, kritinio mąstymo bei darbo su sudėtinga eksperimentine įranga įgūdžius. Pasak prof. Pauliaus Griškevičiaus, moksliniai tyrimai su skaitmeninės vaizdų koreliacijos sistema suteikia studentams realią patirtį, kaip vaizdų analizės metodai gali būti panaudojami praktikoje.
Tokia patirtis svarbi tiek pramonėje, tiek taikomuosiuose tyrimuose naudojamiems sprendimams. Tai reikšmingas žingsnis ruošiant aukštos kvalifikacijos inžinierius, gebančius dirbti su pažangiomis technologijomis.
