Pakuočių atliekos – itin didelė aplinkosauginė problema visame pasaulyje. Didžiuliuose sąvartynuose, miškuose, ežeruose ir vandenynuose nusėdančios pakuotės – pačios tikriausios gamtos žudikės. Kai kurioms iš jų suirti gali prireikti net 100 ar daugiau metų, o dėl to gamta priversta kovoti už išlikimą. Išeitis – alternatyvūs pakavimo sprendimai, pakuočių perdirbimas ir rūšiavimas. Ir pirmieji, kam tai taikoma – pačių pakuočių gamintojai. Ar Lietuvos gamintojai turi atsakomybės?
Konservatyvūs sprendimai
Lietuvos gamintojų naudojamos pakuočių medžiagos ar pakavimo sprendimai yra labai konservatyvūs, įsitikinęs Kauno technologijos universiteto inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr Visvaldas Varžinskas.
Atsakyti Iš principo, pasak pašnekovo, tokią padėtį nulemia keturi esminiai aspektai – būtent nuo jų priklauso, ką mes matome parduotuvėse. „Pirmasis ir labai svarbus – pakuotės savikaina. Rinkoje turime įvairių gaminių, turinčių skirtingą pridėtinę vertę. Jei gaminiai yra „prabangos prekių“ grupės, tuomet gamintojai leidžia sau netaupyti pakavimo sprendimams ir įskaičiuoja pakuotės vertę į nemažą gaminio savikainą“, – aiškino V.Varžinskas.
Tačiau su kasdienio ar plataus vartojimo gaminių pakuotėmis, pasak Technologijos universiteto Inovacijų ir tyrimų centro vadovo, padėtis kitokia – siekiant konkurencingumo rinkoje, skaičiuojama kiekviena cento dalis.
Antrasis, pakuočių sprendimus lemiantis aspektas, yra pakavimo procesai ir įrengimai, kuriuos naudoja įmonės automatizuoto pakavimo procesuose. „Jei įmonė yra įdiegusi fasavimo linijas, pritaikytas dirbti su tam tikros rūšies ar savybių pakuočių medžiagomis, jų pakeitimas alternatyviomis medžiagomis yra sunkiai įmanomas, nes automatines fasavimo mašinas pakeisti yra didelė prabanga bet kuriai įmonei“, – dar vieną iš aspektų, kodėl retai ieškoma alternatyvių pakavimo būdų, įvardijo V.Varžinskas.
„Trečiasis aspektas, – tęsė pašnekovas, – vartotojų poreikiai ir rinkos „mados“. Šis aspektas skatina šalies pakuočių dizainerius ir projektuotojus konkuruojant ieškoti įdomių ir akį traukiančių pakuočių sprendimų. Tačiau tie sprendimai ribojami pirmų dviejų minėtų aspektų bei ketvirtojo, kuris kasdien tampa vis aktualesnis – tai teisiniai ir aplinkosauginiai reikalavimai“, – kalbėjo V.Varžinskas.
Būtent aplinkosauginiai reikalavimai, pasak jo, tampa esminiu ir diktuojančiu kriterijumi projektuojamoms pakuotėms. „Įmonės turi užtikrinti, kad į rinką teikiamos pakuotės yra suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni bei kad jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar pritaikyti kitoms reikmėms“, – aiškino V.Varžinskas.
Leidžia sutaupyti verslui
„Didelės dalies pakavimo medžiagų mes nematome prekybos centro lentynose, tačiau saugiam produkto transportavimui sunaudojama daug gofro kartono, plėvelių, medinių padėklų ir kitokių pakuočių medžiagų. Būtent pakuočių sistemos optimizavimas ir pakuočių medžiagų minimizavimas yra ta sritis, kurioje įmonės su KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro mokslininkų pagalba ieško naujų sprendimų ir sutaupymo galimybių“, – į kokią kryptį orientuojasi įmonės, pasakojo V.Varžinskas.
Pašnekovas tikino, kad ieškoti alternatyvių sprendimų itin naudinga ir pačiam verslui: „Reikia įvertinti tai, kad pakuotės kaštus sudaro ne tik įsigyjamų medžiagų vertė, bet ir mažesnės sandėliavimo, transportavimo sąnaudos bei gamintojo ar importuotojo prievolė sumokėti už į rinką išleidžiamų atliekų tvarkymą. Susumavus viską, matyti, kad įmonė tikrai sutaupo lėšų“, – tikino V.Varžinskas.
Per metus sutaupyta 11 tonų popieriaus – 300 medžių
Nors alternatyvių pakavimo sprendimų srityje Lietuva nėra pati pažangiausia, sprendimų kuriant ne tik pirmines, bet ir antrines ar tretines pakuotes ieškoma. Ne viena šalies pramonės įmonė stebina savo inovatyviais sprendimais ar idėjomis, kaip galima minimizuoti gaminių pakuotes ir sutaupyti, o kartu išlaikyti pagrindinę pakuotės funkciją – tinkamai apsaugoti produktą. Pakuočių optimizavimo inovacijoms didelį dėmesį skiria „Mantinga Food“, aplinkosaugines švietimo iniciatyvas vykdo „Osama“, prie šios krypties prisideda ir „Vilkyškių pieninė“. Alternatyvių būdų pakuočių sektoriuje ieško „DS Smith Packaging Lithuania“, „Achempak“ ir kitos Lietuvos įmonės.
Vienos iš tokių įmonių „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Algimantas Markauskas tikino, kad aplinkosauginis aspektas įmonei yra labai svarbus. „Gamtą tausojantys sprendimai yra dalis mūsų socialinės atsakomybės politikos. Puikiai suvokiame, kad verslas neegzistuoja vakuume, kad visiems darbuotojams rūpi, kokioje aplinkoje mes gyvename ir kaip galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo“, – kas skatina ieškoti alternatyvių pakavimo būdų, aiškino įmonės vadovas.
Pakavimo tobulinimo projektus, pasak A.Markausko, įmonė įgyvendina nuolat.
„Pastaruoju metu pakavimo srityje įgyvendinome 6 didelius tobulinimo projektus. Darbuotojai išanalizavo ir atnaujino daugiau kaip 300 skirtingų produktų pakuočių, optimizuota per 60 pakuočių ir 30 pakavimo medžiagų rūšių, taip pat suprojektuoti nauji ir universalūs įdėklai“, – kokie darbai atlikti, komentavo vadovas.
Anot jo, tai atnešė daug naudos ne tik gamtai, bet ir įmonei. „Šie patobulinimai leido sumažinti popieriaus sąnaudas pakuočių gamybai 25 proc., o pačią pakuočių įvairovę sumažinti per pusę. Optimizavę pakuotes, 80 proc. sumažinome popieriaus atliekų kiekį pakuočių gamybos metu. To rezultatas – per metus sutaupėme 11 tonų popieriaus arba išsaugojome beveik 300 medžių.
Taip pat svarbu, kad ir mūsų pakavimo procesai tapo greitesni ir lankstesni. Suskaičiavome ir finansinę naudą, matyti, kad dėl pakuočių savikainos bei transportavimo kaštų sumažėjimo bendrovė per metus sutaupys apie 200 tūkst. JAV dolerių“, – optimizavimo naudą skaičiais grindė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas.
Atsakomybę, kaip vieną pagrindinių priežasčių, vedančių ieškoti alternatyvių aplinkosauginių sprendimų, įvardijo ir kiaušinių dėklus iš plaušienos gaminančios įmonės „Vinapack“ vadovas Nauris Šidlauskas. „Įmonė jaučia didelę atsakomybę dėl didelių popieriaus atliekų susidarymo kiekių, todėl mūsų tikslas yra kuo daugiau popieriaus atliekų perdirbti, kad kuo mažiau jų patektų į aplinką.
Tai yra pagrindinis įmonės veiklos variklis“, – tikino vadovas. Anot jo, prieš pradedant UAB „Vinapack“ veiklą, Lietuvoje rinka buvo „apkrauta“ kiaušinių dėklais iš plastiko, o kiaušinių dėklai iš popieriaus plaušienos buvo importuojami iš Latvijos ir Estijos. Šiuo metu mūsų gaminama produkcija užima apie 60–70 proc. visų šalyje parduodamų kiaušinių dėklų iš popieriaus plaušienos.
„Gamindami pakankamą kiekį šio tipo kiaušinių dėžučių, iš kiaušinių pakavimo rinkos „stumiame“ plastikines kiaušinių pakuotes. Mūsų gaminama kiaušinių pakuotė yra lengvai perdirbama ir kur kas draugiškesnė aplinkai negu plastikinė kiaušinių pakuotė“, – tikino vadovas.
Viltys ir grėsmės
Kalbėdamas apie inovacijas pakuočių gamybos sektoriuje V.Varžinskas įžiebė ir vilties. „Šiuo klausimu būtina paminėti pramoninę biotechnologiją. Šiandien tai yra labai sparčiai auganti tyrimų ir pramonės sritis, kuri, startavus pramoninės biotechnologijos programai, vystoma ir Lietuvoje.
Ši mūsų šalyje turi puikias perspektyvas dėl galimybių apsirūpinti atsinaujinančia žaliava. Mūsų šalies potencialas užauginti biomasę yra gerokai didesnis nei poreikis suvartoti ją Lietuvos rinkoje ir santykinai didesnis nei Vakarų Europos valstybėse, kurioms, pagal skaičiavimus, biomasę reikės importuoti“, – teigiamas puses įžvelgė profesorius.
Vis dėlto, žvelgdamas į ateitį, V.Varžinskas numatė ir iššūkių – iki 2030 m. Europoje turėtų būti perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų ir 80 proc. pakuočių atliekų, o nuo 2025 m. perdirbamąsias atliekas bus apskritai draudžiama vežti į sąvartynus. „Tai yra ambicingi tikslai ir įpareigojimai visoms ES šalims narėms, o tokioms kaip Lietuva – ypač sunkus iššūkis. Mūsų šalyje apie 50 proc. pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, vis dar patenka į sąvartynus. Netolimoje ateityje sumažinti šį kiekį iki 20 proc. be tinkamų sprendimų ir priemonių tiesiog neįmanoma“, – tikino pašnekovas.
Įsigaliojusios tvarkos esmė, anot V.Varžinsko, jau kuriant pakuotę numatyti, kad ji būtų pagaminta iš minimalaus medžiagų kiekio, įvertinta ir atliekų tvarkytojui ženklinimu nurodyta, kaip reikia tvarkyti visus pakuotės komponentus ir medžiagas. Inovacijų ir tyrimų centro vadovo teigimu, ši prievolė privers gamintojus atkreipti dėmesį į tai, kad neapgalvotas, perteklinis ar netinkamas pakuotės ir jos medžiagos pasirinkimas augina pakuočių atliekų kalnus sąvartynuose, už kuriuos Lietuvai gresia ES sankcijos.
Šaltinis 15min.lt
