KTU susivienijo būsimieji technologai, dizaineriai ir medikai. Tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse „IC4Life” jie kartu ieškojo sprendimų, kaip galima ant kojų greičiau pastatyti po sunkios ligos atsigaunantį ligonį.
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF) sausį vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse „IC4Life” („Innovation and Creativity for Life”) dalyvavo būsimieji specialistai iš Suomijos, Danijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos. Sveikatos priežiūros, dizaino, technologijų ir kitų specialybių studentai generavo idėjas, produktus ir prototipus, kurie galėtų padėti sergantiems ar po ligos sveikstantiems ligoniams.
Kaip dizainas ir technologijos gali padėti po insulto, avarijų ar kitų ligų atsigaunantiems žmonėms, pasakojo šių tarptautinių dirbtuvių koordinatorius ergoterapeutas iš Belgijos Erwinas Vanroye‘us.
– Lietuvoje jūsų profesijos pavadinimas vis dar skamba egzotiškai – ergoterapeutas. Ką šios specialybės žmonės daro ir kodėl ji yra svarbi?
– Ergoterapeutai – specialistai, kurie siekia pritaikyti žmogui aplinką arba įrangą, sukurti palankias sąlygas reabilituotis po ligos. Toks specialistas talkina neįgaliems žmonėms įsitraukti į aktyvią veiklą, kuri padeda atstatyti prarastas funkcijas, padeda tenkinti asmeninius poreikius: paruošia kasdienei veiklai, darbui ir laisvalaikiui, stengiasi kuo labiau integruoti juos į visuomenę.
[[{“fid”:”6579″,”view_mode”:”default”,”fields”:{“format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Erwin Vanroye”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Erwin Vanroye”},”type”:”media”,”attributes”:{“alt”:”Erwin Vanroye”,”title”:”Erwin Vanroye”,”style”:”height: 225px; width: 300px; border-width: 1px; border-style: solid; margin: 10px; float: right;”,”class”:”media-element file-default”}}]]Ergoterapeutai dirba mokyklose su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Juos taip pat galime sutikti dienos priežiūros centruose, ligoninėse, reabilitacijos įstaigose, globos namuose.
Tiesa, mes esame linkę savo pacientus vadinti klientais, nes stengiamės visada įsiklausyti į jų asmeninius poreikius bei užsibrėžtus gyvenimo tikslus. Mūsų profesija yra svarbi tuo, jog esame labai glaudžiai susiję su kasdieniniu tokio žmogaus užimtumu. Nuolat skatiname ir didiname savo klientų nepriklausomą dalyvavimą socialinėse veiklose.
Neturime tradicinio ligoninės ar reabilitacijos įstaigos mediko mąstymo. Kaip bebūtų, negalime teigti, jog dirbame vien tik su klientais, darbas vyksta ir su aplinka – atliekame namų bei darbo aplinkos vertinimus. Patariame dėl pagalbinių technologijų įrengimo, domotikos – komunikacinės technologijos didesniam komfortui ir patogumams viduje ir aplink būstą bei universalaus dizaino klausimais.
– Kitaip tariant, domitės, kaip dizainas, technologijos ir kūrybiškumas galėtų pakeisti mūsų kasdienybę ir sveikatą? Nejau šių trijų elementų sinergija yra tokia svarbi žmogaus kasdieninėje veikloje?
– Būdas, kuriuo mes kuriame ar projektuojame savo aplinką ir daiktus joje, veikia mūsų nepriklausomumo ir dalyvavimo rutinoje lygmenį. Pavyzdžiui, žmonės neįgaliųjų vežimėliuose susiduria su sunkumais gaminant sau maistą dėl riboto prieinamumo įprastoje virtuvėje.
Prisitaikanti virtuvė, kurios aukštis vertikaliai yra reguliuojamas aukštyn ir žemyn, gali būti patraukli asmenims su specialiaisiais poreikiais ir ne tik. „Priežiūros-robotas” (angl. „Care-robot“) gali padėti tokiems žmonėms namuose pasirūpinti savimi. Tad, labai paprastos dizaino idėjos gali išspręsti dideles problemas. Pavyzdžiui, „Slip-lift“ yra visiškai paprastas pagalbinis įrenginys, kuris padeda žmonėms užsidėti apatines kelnaites nepriklausomai nuo to, ar jie gali patys lankstytis.
Visų šių dizaino bei technologinių įrenginių pagrindinis tikslas yra kaip įmanoma labiau pagerinti kasdieninių veiklų atlikimą.
– Esate terapeutas. Kaip kūrybiškumas padeda jums darbe?
– Aš tikiu įsijautimu į terapiją. Tai reiškia, kad privalau sugebėti matyti taip, kaip mato klientas, galvoti ir elgtis kaip jis. Tada reikia sugalvoti įvairių idėjų, pasitelkiant kūrybiškumą ir galiausiai rasti problemos sprendimo būdą.
Kartais, naudojantis kūrybiškumu, reikia savo klientą sudominti apmokymais, o taip pat turėti įgūdžių žiūrėti į situaciją iš įvairių pusių ir perspektyvų. Būtent tuo, manau, mes turime daug bendro su dizaineriais, nes ir jiems reikia tokių pačių sugebėjimų jų atliekamame darbe.
[[{“fid”:”6580″,”view_mode”:”default”,”fields”:{“format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”„Skillsville” prototipas”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”„Skillsville” prototipas”},”type”:”media”,”attributes”:{“alt”:”Skillsville prototipas”,”title”:”Skillsville prototipas”,”style”:”height: 225px; width: 400px; border-width: 1px; border-style: solid; margin: 10px; float: left;”,”class”:”media-element file-default”}}]]– Įvairiose šalyse organizuojate tarptautines dirbtuves „IC4Life”. Kokia jų nauda?
– Mes išsiaiškinome, jog daugybė ergoterapeutų visame pasaulyje turi daug puikių idėjų produktų bei programėlių sukūrimui, kurios gali pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms su negalia. Deja, jie techninių gebėjimų bei reikalingų žinių joms įgyvendinti. Tai yra priežastys, kodėl visame pasaulyje pradėjome ieškoti tarpdisciplininių žinių turinčių dizainerių, inžinierių bei IT specialistų, su kuriais galėtume bendradarbiauti.
„IC4Life” dirbtuvės – intensyvus kursas, kuriuo siekiama ugdyti tokias savybes, kaip tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas. Jo metu studentai turi galimybę išrasti, kurti idėjas, produktus, prototipus ar pagalbą teikiančias technologijas.
Visi dirbtuvėse gauti įgūdžiai vėliau padės gerinti žmonių gyvenimą mokinantis, dirbant individualiai bei grupėmis. Jie taip pat išmoksta, kaip reikia realizuoti savo idėjas verslo aplinkoje, orientuojantis į sveikatą ir gerovę.
Dirbtuvėse, po susipažinimo su kūrybiškumu ir inovacijų teorija bei praktika, studentai dirba grupelėse su skirtingais situacijų scenarijais, kurie yra susiję su kasdieniniu gyvenimu. Kiekviena situacija reikalauja novatoriškų sprendimų. Šiuos sprendimus studentai pristato kurso pabaigoje.
Norėdami dalyvauti šiose kūrybinėse dirbtuvėse, kiekvienos srities studentai turi būti išklausę tam tikrą paskaitų kiekį ir jau gerai išmanyti savo specialybę.
– Šios dirbtuvės – tarpkultūriškumo ir tarpdiscipliniškumo pavyzdys. Kaip sekėsi šiais metais?
– Dirbtuvėse kartu dirbo skirtingų šalių bei specialybių studentai. Iš pradžių jos vyko virtualioje erdvėje, internete, o vėliau savaitei persikėlė į KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU). Pirmiausia dirbtuvės vyko virtualioje, vėliau – savaitę truko realioje erdvėje – LSMU bei KTU.
Šiais metais dirbtuvėse dalyvavo 55 studentai – 35 ergoterapeutai bei 20 technologų ir dizainerių. Prie jų prisijungė daugiau nei 10 dėstytojų iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Belgijos bei Lietuvos. Visi jie kartu dirbo septyniose grupėse.
Nuostabą kėlė tai, kaip greitai studentai gali generuoti tokias kūrybiškas idėjas. Be abejo, per penkias dienas jie neturėjo galimybės savo idėjas paversti realiais produktais, tačiau rezultatai vis tiek labai džiugino.
Mano asmeninis favoritas buvo „Skillsville” – virtualus 3D formato žaidimas vaikams, turintiems judesių planavimo nepakankamumą. Šis žaidimas jiems padeda lavinti tikro gyvenimo įgūdžius virtualiame mieste. „Transformaleg” buvo kita puiki, man patikusi idėja. Tai daugiafunkcinis sprendimas protezinei kojai, kuri įgalina kitokį gyvenimo būdą. Bet kokiu atveju, visos prezentacijos turėjo tam tikrą pridėtinę vertę.
Pats svarbiausias „IC4Life” dirbtuvių tikslas – jog ateities įvairių specialybių profesionalai išmoktų, kad „vienybė sukuria tikrąją jėgą” ir patirtų tikrąją bendradarbiavimo galią. Mačiau, kad studentai iš tikrųjų mėgaujasi tomis sunkaus darbo dienomis, o tai mane daro labai laimingu. „IC4Life” tikrai gali pakeisti pasaulį.
