Spalio 19–20 d. Kaune vyko 30-oji tarptautinė Baltijos šalių mokslinė konferencija „Materials Engineering and Modern Manufacturing’2030“ (MeMM’2023, Medžiagų inžinerija ir moderni gamyba’2023). Baltijos šalių mokslinės konferencijos medžiagų mokslo ir technologijų srityje, kiekvienais metais vyksta vis kitoje Baltijos regiono šalyje: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Šiais metais konferencija galėjo pasigirti dideliu dalyviu skaičiumi ir aktualiomis naujomis tematikomis.
Tarptautinę Baltijos šalių konferenciją organizavo Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Gamybos inžinerijos katedra, Lietuvos medžiagų tyrinėtojų asociacija ir Baltijos šalių medžiagų inžinerijos asociacija, paramą teikė Lietuvos Mokslo Taryba.
Tarptautinį mokslinį konferencijos MeMM’2023 komitetą, kurio pirmininkas – prof. Sigitas Tamulevičius, sudarė ne tik Baltijos regiono šalių atstovai, bet ir Austrijos, Slovakijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos dirbantys medžiagų mokslo ir gamybos inžinerijos srityje. Dauguma mokslinio komiteto narių prisidėjo recenzuojant konferencijos dalyvių straipsnius.
Suburia mokslininkus ir specialistus iš įvairių sričių
Konferencija „Materials Engineering and Modern Manufacturing’2023“ tęsė ankstesnių reguliarių susitikimų tradicijas, pritraukdama daugelį žinomų mokslininkų ir specialistų iš skirtingų su medžiagų inžinerija ir gamyba susijusių sričių. Be to, ji tampo populiaria jaunųjų mokslininkų tarpe – net 17 doktorantų dalyvavo konferencijos darbe. Jauniesiems mokslininkams tai puiki galimybė suburti ir plėsti savo kontaktų ratą.
Pagrindinė konferencijos tematika – inžinerinės medžiagos ir jų naudojimas, šiuolaikinės tvarios medžiagos, jų apdirbimo technologijos ir taikymas, paviršiaus inžinerija ir dangos, tribologija. Šiais metais konferencijos turinys buvo papildytas tematika, glaudžiai susijusia su modernios gamybos aktualijomis ir problemomis, todėl praktine patirtimi aktyviai dalinosi ir verslo atstovai.
Dalyviai iš 12 šalių
Dalyvauti konferencijoje buvo gautos 52 paraiškos iš 12 šalių, 17 skirtingų institucijų, iš kurių 29 žodiniai ir 13 stendinių pranešimų buvo pristatyti konferencijos metu. Pateikti moksliniai straipsniai buvo recenzuoti mažiausiai 2 nepriklausomų tarptautinių ekspertų ir po konferencijos bus publikuoti tarptautinės leidyklos „Trans Tech Publications Scopus“ duomenų bazėje cituojamame žurnale „Materials Science Forum ir Advances in Science and Technologies“.
Visų konferencijos pranešimų nerecenzuotos santraukos publikuotos „MeMM‘2023“ konferencijos knygoje, kuri išdalinta dalyviams konferencijos metu. Ši knyga labai patogus įrankis potencialių mokslinių projektų partnerių paieškai, nes joje galima rasti tiek pagrindinę tematiką, tiek autorių kontaktus. KTU leidyklos Technologija darbuotojai labai pasistengė, kad ši knyga įgautų šiuolaikišką ir patrauklią formą.
Tarptautinės Baltijos šalių konferencijos darbą pradėjo organizacinio komiteto pirmininkė prof. Regita Bendikienė, pabrėždama tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, bendrų mokslinių projektų ir kontaktų rato plėtimo konferencijoje galimybes. Konferencijos dalyvius pasveikino tarptautinio mokslinio komiteto pirmininkas prof. Sigitas Tamulevičius ir MIDF dekanas dr. Andrius Vilkauskas, kurio nuomone konferencijos tematika apie pažangių medžiagų taikymo ir gamybos technologijų galimybes sukuria sąlygas naujiems verslo modeliams. A. Vilkauskas pabrėžė, jog Pramonės 4.0 kontekste mokslo ir verslo sinergija tampa esminiu klausimu.
Organizavimo iššūkiai ir išmoktos pamokos
Plenarinėje sesijoje pranešimus skaitė Universita Politechnica Delle Marche prof. Andrea Bonci (Italija), Rzeszow University of Technology doc. Dorota Stadnicka (Lenkija) ir KTU Aplinkosaugos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė. Pranešimų tematika buvo glaudžiai susijusi su tvarios skaitmeninės gamybos perspektyvomis, žmogiškųjų išteklių svarba gamyboje ir medžiagų bei resursų naudojimu.
Pandemijos metu išmoktos pamokos leido konferenciją organizuoti mišriu būdu. Du plenariniai ir du pranešėjai sekcijose turėjo galimybę dalyvauti konferencijos darbe nuotoliu. Tai lėmė įvairios priežastys, tame tarpe ir geopolitinė situacija. Latvijos, Estijos, Lenkijos, Armėnijos, Bulgarijos Airijos, Slovakijos, Turkijos institucijų atstovai konferencijoje dalyvavo gyvai. Stendinių pranešimų sesijos metu, pranešimų autoriai trumpai žodžiu pristatė pagrindinius pasiekimus, tad diskutuoti vėliau buvo ženkliai lengviau. Toks stendinių pranešimų formatas pasiteisino siekiant užtikrinti kuo didesnę mokslinių rezultatų sklaidą.
Erasmus+ projektas „REWAFT“
Konferencijos metu prof. Daiva Mikučionienė pristatė KTU koordinuojamo Erasmus+ projekto „REWAFT“ tikslą, atliktas ir numatytas veiklas. Šiuo projektu siekiama didinti informuotumą apie vandens sąnaudų mažinimą tekstilės sektoriuje ir kelti studentų bei tekstilės įmonių tvarumo įgūdžius, susijusius su tvariu vandens naudojimu pramonėje. Projekto metu bus sukurtas modelis ir internetinis įrankis, kuris padės tekstilės įmonėms išmatuoti vandens sąnaudas ir parengti veiksmų planus, kaip jas sumažinti.
Įgyvendinant projektą bus parengtas e. mokymosi kursas įmonėms, organizuojami pažintiniai vizitai, renkama geroji praktika ir rengiami seminarų kursai aukštųjų mokyklų studentams ir tekstilės inžinerijos krypčių absolventams, siekiant ugdyti jų tvarumo įgūdžius mažinant vandens sąnaudas tekstilės sektoriuje.
