Žinome, kad tarša plastiku ir plastiko atliekos yra didelė aplinkosaugos problema. Pastaraisiais metais rinkoje atsirado naujų plastikinių gaminių, kurie, kaip teigiama, mažiau kenksmingi aplinkai. Neseniai paskelbtame Europos aplinkos agentūros (EAA) pranešime vertinamas jų ekologiškumas. Norėdami sužinoti daugiau, susėdome pasikalbėti su Almut Reichel, EAA tausaus išteklių naudojimo ir atliekų eksperte.
“Stengtis išvengti plastiko atliekų ir mažinti jų kiekį iš tiesų turėtų būti svarbiausias prioritetas. Privalome dėti daugiau pastangų, kad išvengtume plastiko atliekų, nes jų kiekis vis dar didėja. Daugelio produktų atveju plastikas gali būti geras sprendimas. Tačiau tuos plastikus turime suprojektuoti ir naudoti žiediškai, užtikrindami, kad juos būtų galima daug labiau perdirbti nei šiandien, ir tai būtų daroma.”
Pirmiausia, turime suprasti, kuo skiriasi biologinės kilmės ir iškastinio kuro kilmės, biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikai. Biologiškai skaidūs ar kompostuojami plastikai gali būti gaminami iš biologinės kilmės arba iškastinio kuro kilmės žaliavų; biologinės kilmės plastikai gali būti suprojektuoti taip, kad kompostuotųsi ar biologiškai skaidytųsi, arba ne.
Biologinės kilmės medžiagų, kaip ir iškastinio kuro kilmės plastikų tvarumas priklauso nuo gamybos praktikos, produktų gyvavimo trukmės ir tvarkymo gyvavimo ciklo pabaigoje. Kai kuriais atvejais tam tikroms reikmėms naudojami biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastiko produktai gali padėti mažinti aplinkos taršą plastikais. Tačiau jie toli gražu nėra visuotinas ir vienintelis iššūkių, kuriuos šiandien Europai kelia plastikai, sprendimas.
Šie plastikiniai gaminiai kelia daug painiavos. Neaišku, kokia yra jų reikšmė ir nauda. Labai svarbu, kad žmonės žinotų ir suprastų šiuos skirtumus. Jei vartotojai galvos, kad „biologinės kilmės“ užrašu pažymėtą pakuotę galima kompostuoti ir išmesti į biologinės kilmės atliekas, tarša plastiku gali netgi didėti. Šio pranešimo tikslas – informuoti politikos formuotojus ir visuomenę apie tokius pavojus ir būtinybę išaiškinti šiuos skirtumus ir tai, kaip teisingai šalinti kiekvienos rūšies plastiką.
Visa informacija apie kompostavimo savybes ar biologinį skaidumą turėtų būti tiksli ir iš jos turi būti aišku, kokiomis sąlygomis tos savybės pasireiškia. Pavyzdžiui, pramoniniu būdu kompostuojami plastikiniai produktai tampa biologiškai skaidūs tam tikromis konkrečiomis, kontroliuojamomis sąlygomis pramoniniuose kompostavimo įrenginiuose. Jie nebūtinai gali (visiškai) kompostuotis namų ūkiuose, kuriuose paprastai būna tik žemesnė temperatūra, o tokios sąlygos kaip drėgmė ir mikroorganizmų buvimas labai skiriasi.
Svarbu išsiaiškinti, kuriuos gaminius verta gaminti iš biologiškai skaidžių ar kompostuojamų plastikų, o kokiais atvejais jie padarytų daugiau žalos nei atneštų naudos. Pavyzdžiui, panašu, kad naudojant kompostuojamus plastikinius maišus maisto atliekoms rinkti namų ūkiuose, surenkamų maisto atliekų kiekis didėja, nes vartotojams jie patogūs naudoti. Todėl kai kurios savivaldybės ir atliekų surinkėjai rekomenduoja arba reikalauja naudoti patvirtintus kompostuojamus biologinių atliekų rinkimo plastikinius maišus, nors kiti jų nepriima. Tai labai priklauso nuo to, ką nuspręsta daryti kiekvienoje šalyje projektuojant ir kuriant biologinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.
Kita vertus, žiedinėje ekonomikoje visi plastikai pirmiausia turėtų būti perdirbami į naujus plastikus. Jei kompostuojamas ar biologiškai skaidus plastikinis gaminys kompostuojamas, iš jo pagaminti naujų plastikų nebegalima, ir visa jam pagaminti panaudota energija prarandama.
Stengtis užkirsti kelią plastiko atliekoms ir mažinti jų kiekį iš tiesų turėtų būti svarbiausias prioritetas. Privalome dėti daugiau pastangų siekdami išvengti plastiko atliekų, nes jų kiekis vis dar didėja. Daugelio produktų atveju plastikas gali būti geras sprendimas. Tačiau tuos plastikus turime suprojektuoti ir naudoti žiediškai, užtikrindami, kad juos būtų galima daug labiau perdirbti nei šiandien, ir tai būtų daroma.
Europos Komisija 2018 m. paskelbė Europinę plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją. Strategija ES įpareigojama mažinti plastiko atliekų kiekį, užtikrinti, kad plastikiniai gaminiai būtų suprojektuoti taip, kad juos būtų galima perdirbti, investuoti į plastikų perdirbimą ir kitas priemones. Be to, 2019 m. Direktyva dėl vienkartinių plastikinių gaminių apribojamas tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių patekimas į ES rinką ir reikalaujama mažinti įvairių kitų gaminių naudojimą. Šie reikalavimai taip pat taikomi biologinės kilmės, biologiškai skaidiems ir kompostuojamiems plastikiniams gaminiams.
Biologiškai skaidžių plastikų srityje ES 2020 m. žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatė sukurti aiškią politikos programą, įskaitant suderintas taisykles dėl to, kaip nustatyti ir ženklinti kompostuojamus ir biologiškai skaidžius plastikus, ir kaip sužinoti, kada naudoti tokius plastikus naudinga aplinkai. Dabar turime pasirūpinti, kad ši politika būtų tinkamai įgyvendinta visoje Europoje.
Plastikai yra viena iš pagrindinių ES 2020 m. žiedinės ekonomikos veiksmų plane nurodytų vertės grandinių, todėl ši darbo sritis mums svarbi. Mes analizuojame plastikus žvelgdami iš skirtingų perspektyvų. Be neseniai mūsų paskelbto pranešimo, pavyzdžiui, peržiūrėjome plastiko atliekų prevencijos politiką Europoje ir išnagrinėjome Europos prekybą plastiko atliekomis. Vėliau šiais metais planuojame paskelbti plastikų Europos žiedinėje ekonomikoje, plastikų tekstilėje ir su plastikais susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio analizę.
