Vasarą puikiai veikęs ir jokių gedimo simptomų nerodęs automobilio akumuliatorius atėjus žiemai ne vienam vairuotojui gali tapti tikru galvos skausmu. Dažniausiai taip nutinka dėl laiku nepatikrinto jo galingumo, kai nuo vėsaus oro baterija tiesiog išsikrauna, aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.
Tik rytais skubėdami į darbus ir negalėdami užvesti transporto priemonių, vairuotojai susimąsto, kad važinėja su nebe pirmos jaunystės akumuliatoriumi, kurį būtina pakrauti arba pakeisti nauju.
Automobilinė baterija specialios priežiūros nereikalauja, bet galingumo patikra prieš žiemą nepakenktų, ypač jeigu ji naudojama nebe pirmą sezoną.
„Patikrinti baterijos įkrovimo lygį galima elementariu testeriu. Pakankamai įkrautos baterijos įtampa tarp gnybtų turi būti 12,4 – 12,6 voltų. Tuomet ji tarnaus dar ilgai. Jei įtampa mažesnė, akumuliatorių reikia įkrauti. Autoservisuose specialistai su tam tikra įranga gali nustatyti ir daugiau baterijos parametrų”, – teigė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis.
Pasak jo, žemėjant aplinkos temperatūrai, didėja elektros srovės poreikis varikliui paleisti, o akumuliatorių baterijos startinė srovė mažėja. Temperatūrai siekiant 20 laipsnių šalčio, srovės poreikis variklio paleidimui padidėja beveik dvigubai (lyginant su +20˚C), o baterijos atiduodama startinė srovė tiek pat sumažėja.
Kenkia trumpos kelionės
Automobilio baterijos ilgaamžiškumas priklauso ir nuo nuvažiuojamų maršrutų ilgio. Teigiama, kad akumuliatorius išsikrauna greičiau keliaujant trumpais atstumais. Jei kasdienės kelionės trunka tik iki 10 minučių, žiemą išvengti problemų greičiausiai nepavyks arba reikės periodiškai įkrauti bateriją papildomai.
Specialistų teigimu, spaudžiant 20 laipsnių šaltukui užvestas automobilio variklis turi dirbti 15-40 minučių, kol akumuliatorius atgaus visą užvedimui atiduotą energiją.
Laidais užvedinėti pavojinga
Negalėdami „prikelti” savo automobilio vairuotojai dažniausiai pasitelkia užvedimo laidus, vadinamuosius „krokodilus”, pajungtus prie kitos transporto priemonės akumuliatoriaus. Tai darant patariama laikytis tam tikrų taisyklių.
„Svarbu, kad „krokodilai” būtų kokybiški ir teisingai prijungti. Dažniausiai jie jungiami prie baterijos gnybtų. Šiuo atveju didesnis pavojus kyla automobiliui „donorui”, tad patartina jo variklį užgesinti ir iš užvedimo spynelės ištraukti raktelį”, – patarimais dalijosi D. Juodvalkis.
Anot docento, egzistuoja ir kitas baterijos „sužadinimo” būdas, bet praktikoje naudojamas mažai, kadangi nėra visiškai pasiteisinęs: „Prieš užvedant automobilį galima mirktelėti ilgosiomis šviesomis. Taip apšildomas, sužadinamas akumuliatorius, bet tuo pačiu sunaudojama šiek tiek energijos, kurios vėliau užvedinėjant variklį gali ir pritrūkti. Tad vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra, nes tam įtakos turi ne viena aplinkybė.”
Nevienodas tarnavimo laikas
Pagrindinis skirtumas tarp dyzeliniams ir benzininiams varikliams naudojamų akumuliatorių – galingumas. Specialistų teigimu, benzininių automobilių baterijų startinė srovė būna iki 500 amperų, o dyzelinių – maždaug iki 900, mat pastarųjų varikliams ji reikalinga gerokai didesnė.
„Parinkti akumuliatorių turėtų automobilių parametrus puikiai išmanantys specialistai, tad patartina juos pirkti specializuotose parduotuvėse. Juk ne kiekvienas vartotojas yra šios srities ekspertas ir turi pakankamai žinių, kuris modelis geriausiai tinka jo transporto priemonei”, – sakė D. Juodvalkis.
Specialistų teigimu, baterijos ilgaamžiškumas priklauso nuo eksploatacijos sąlygų ir jos kokybės, tad gali svyruoti nuo 2 iki 10 metų
