Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docentas Kęstutis Buinevičius buvo pagerbtas Ukrainos statybos akademijos ir paskirtas jos užsienio nariu. Universiteto tyrėjui tai liudijantys pažymėjimas ir diplomas spalio 12 d. iškilmingai įteikti Vilniuje.
Ukrainos statybos akademija apjungia visas mokslines Ukrainos pajėgas statybos srityje. Akademijos atstovai taip pat dalyvauja rengiant įstatymų projektus, valstybinus reguliavimo aktus, užsiima visuomenine, švietimo veikla.
„Kartu su kolega profesoriumi Pranu Baltrėnu iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto esame išrinkti dalyvauti sektoriaus „Miestų statyba“ veikloje. Konkrečiai mano sritis – pastatų technologinės aprūpinimo sistemos, šilumos tiekimas“, – sakė K. Buinevičius.
„Ukrainiečiai labai domisi tuo, ką Lietuva pasiekė biokuro panaudojimo centralizuoto šilumos tiekimo srityje. Su akademijos mokslininkams esu pasidalinęs eile mūsų įstatymų, papasakojęs apie biokuro biržos veiklą, apie nepriklausomų šilumos tiekėjų indėlį greitai biokuro naudojimo plėtrai“, – pasakojo KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas.
Jo teigimu, Lietuvos ir Ukrainos mokslo atstovų keliai dažnai susikerta ir įvairiose tarptautinėse konferencijose.
„Šiais metais į Ukrainos biomasės asociacijos organizuojamą tarptautinę XII konferenciją „Biomasė energijai“ (angl. Biomass for energy) buvo pakviesta ir nemaža dalis Lietuvos atstovų: Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) prezidentas Virginijus Ramanauskas, Lietuvos energijos išteklių biržos BALTPOOL atstovas Vaidotas Jonutis, buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovė Diana Korsakaitė, pasaulio biomasės energetikos asociacijos (angl. World Bioenergy Association, WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas.
Būdamas Ukrainos statybos akademijos užsienio nariu, KTU docentas K. Buinevičius sieks pasidalinti Lietuvos patirtimi, sprendžiant aktualius Ukrainos ūkiui klausimus, bei savo asmeninėmis žiniomis ir ilgamete praktika šilumos gamybos ir tiekimo srityse.
„Jausmas, kai gali pasidalinti gerąja savo šalies praktika, kai gali nors kiek prisidėti prie kitos valstybės pažangos, yra labai geras. Dalyvavimas įvairiuose moksliniuose renginiuose Ukrainoje padeda suprasti, kaip toli yra pažengusi Lietuva.
Būnant Lietuvoje, atrodo, jog daug kas vyksta ne taip kaip norėtųsi: pažanga atrodo nelabai didelė, mūsų pasiekimai – visai nežymūs, bet, kai esi Ukrainoje, bendrauji su vietos žmonėmis, mokslo atstovais, pradedi suprasti, kiek daug Lietuva pasiekė ir imi žymiau labiau tai vertinti“, – sakė K. Buinevičius.
