– Viešojoje erdvėje neseniai aptarinėta per pastarąjį dešimtmetį susiformavęs startuolių kultūros stereotipas: jauni, keistomis idėjomis degantys žmonės, nuotoliu dirbantys iš egzotinių šalių ir nepaklūstantys “tradiciniams” verslo modeliams. Kiek tokiuose stereotipuose tiesos? Kaip, iš jūsų patirties, atrodo inovacijų kūrimo užkulisiai?
– Inovacijų kūrimo esmė nėra keistos idėjos ar chaotiškas procesas – reikalingos aktualios, visuomenės ar verslo problemas sprendžiančios idėjos. O šios visuomet reikalauja strateginio mąstymo, efektyvaus verslo modelio sukūrimo, kompetentingos ir motyvuotos komandos, investicijų pritraukimo, greičio, bei daug pastangų jas vystant.
Tiesa, kad dabar yra daug galimybių dirbti iš egzotinių vietovių ir pasinaudoti įvairiomis galimybėmis už Lietuvos ribų, tačiau, manau, kad kalbant apie į sėkmę orientuotas kompanijas, toks stereotipas mažai atspindi tiesą, nes kuriant startuolį pirmi keleri metai reikalauja ypač intensyvių ir ilgų darbo valandų. Šį vaizdinį taip pat griauna faktas, kad dažname startuolyje dirba ne tik jauni žmonės, bet ir daugybę profesinės patirties turintys žmonės, kurie rinkoje įžvelgė trūkumus, ir ėmėsi iniciatyvos kūrybiškai juos spręsti.
– Kalbant apie kūrybiškumą, neretai galioja taisyklė, jog nauja – tai tik pergalvota sena. Tokia formulė pasitarnautų ir atliepiant žiediškumo problematiką, kuri primena apie turimų resursų pernaudojimą, senų sistemų įdarbinimą. Tik kaip tokį požiūrį suderinti su inovacijų, niekur nematytų naujovių kūrimu?
– Tam tikra prasme su naujovėmis grįžtame prie senų sprendimų, tačiau vis tiek juos turime pritaikyti prie šiandieninio konteksto ir iš naujo laimėti vartotojų pasirinkimą. Geru senų įpročių grąžinimo pavyzdžiu galėtų būti „Fair phone“ idėja – kompanija gamina atskiras telefono detales, kurias galima išrinkti ir sudėti, pakeisti sugedusias detales.
Tokiu būdu sprendžiama problema, kad naujausi telefonai yra tokie integruoti ir vienalyčiai, kad mes jų patys nebegalime jų sutaisyti ir dėl to labai dažnai perkame naujus. Tokių ir panašių lokalaus tiekimo ir vertės grandinių, modulinio dizaino pavyzdžių jau pastebime ne tik Pasaulyje, bet ir Lietuvoje, kas tikrai džiugina.
– Kokias klaidas dažniausiai įmonės daro bandant įdiegti žiedinės ekonomikos principus į savo veiklą?
– Dažniausiai pastebiu įmones, bandančias pritaikyti žiediškumo principus paviršutiniškai. Komandoje neturint žiedinės ekonomikos ir tvarumo ekspertų, kurie iš tiesų gali pasiūlyti efektyviausius ir tinkamiausius sprendimus konkrečiai įmonei, tai gali vesti į žaliąjį smegenų plovimą (angl. green washing) – sąmoningą ar nesąmoningą (turint mažai žiedinės ekonomikos žinių ir bandant prisitaikyti prie aktualijų) pirkėjų apgaudinėjimą, viliojant realiai neegzistuojančiomis ekologinėmis produkto ar paslaugos naudomis.
Kita dažna klaida, būdinga įmonėms, tai norėti pokyčius įgyvendinti per naktį – integruoti visus žiediškumo principus iškart, o ne etapiškai, žingsnis po žingsnio. Tikrai sėkmingai žiediškumo integracijai reikalingas sisteminis mąstymas, veiksmų plano sudarymas keliems metams į priekį. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žiedinėje ekonomikoje įmonės yra priklausomos nuo partnerių, tiekėjų bei kitų ekosistemos veikėjų, todėl pokyčiai gali užtrukti, nes jie priklauso ne tik nuo pačios įmonės iniciatyvos. Svarbu įsivertinti, ką galima pakeisti įmonės viduje, o kurie aspektai yra formuojami išorės veiksnių.
Visa tai susiję su kita svarbia klaida – įmonės tampa paralyžiuotos nuo mąstymo „viskas arba nieko“. Supratus, jog absoliučiai visų žiedinės ekonomikos principų ir reikalavimų galbūt nepavyks įgyvendinti, juo labiau greitai, apima beviltiškumas ir neretai išvis nuleidžiamos rankos. Manau, kad žiedinės ekonomikos kontekste svarbiau sukurti ilgalaikę strategiją bendradarbiaujant su žiedinės ekonomikos ir tvarumo ekspertais ir palengva integruoti bent kelis principus, negu nei vieno.
Žvelgiant į ateitį, manau, kad kuo toliau, tuo labiau bus reikalingi inovatoriai išmanantys ir suvokiantys žiedinės ekonomikos ir tvarumo principus bei gebantys juos integruoti į kuriamus produktus, paslaugas, procesus ir t.t.
– Kaip aplinkosauginių iššūkių kontekste keičiasi verslumo, vadybos studijos?
– KTU universitete tai tikrai tampa kertine ašimi. Inovacijų vadybos moduliuose paliečiu šias temas, duodu užduotis, susijusias su inovacijų kūrimu tvarumo ar žiedinės ekonomikos kontekste, kviečiuosi žiedinės ekonomikos ekspertus ir praktikus.
Taip pat, universitete kiekvienais metais daugėja įvairių tarpdisciplininių iniciatyvų, pavyzdžiui, kartu su įmonėmis rengiamos iššūkių sesijos, kurioje studentai turi spręsti realias problemas tarpdisciplininėse komandose.
Matau, kad ne tik studentai ateina su smalsumu ir praktiniais klausimais dėl tvarumo, bet ir įmonės ieško būdų kaip bendradarbiauti su universitetais ir kartu mokytis ieškant tvaresnių sprendimų. Naujos kartos studentų žiedinio dizaino išmanymas gali būti labai svarbia kompetencija verslo atstovams ir startuoliams.
– Kokių žinių ir įgūdžių tvarumo kompetencijų ugdyme studentams vis dar trūksta?
Inovacijų vystymas reikalauja kūrybiško problemų sprendimo, platesnio konteksto matymo, bendradarbiavimo tarp skirtingų disciplinų. Nors motyvacijos naujovių kūrimui netrūksta, tačiau pastebiu, jog tiek studentai, tiek ir verslų atstovai yra linkę skirti per mažai dėmesio giliai problemų analizei, norima greitai pereiti prie sprendimų. Ypač tvarumo ir žiedinės ekonomikos kontekste, labai svarbu sistemiškai išnagrinėti esamas situacijas, ir tik tuomet eiti prie konkrečių sprendinių.
Prie to paties, tikrai trūksta bendradarbiavimo įgūdžių tarpdisciplininėse komandose bei atvirumo kitokiems požiūriams – labai svarbu skatinti skirtingų disciplinų studentų bendradarbiavimą, gebėjimą išklausyti skirtingus požiūrius, diskutuoti ir ieškoti sisteminiu mąstymu grįstų sprendimų, kurių reikalauja žiedinės ekonomikos kontekstas. Labai svarbu tvarumo vertybes diegti jauniems žmonėms – juk potencialiai vos po kelių metų apie juos kalbėsime jau kaip apie kūrėjus, verslo atstovus.
Kauno technologijos universitete startuoja nauja magistro studijų programa „Dizainas tvariai ateičiai“, skirta tiems, kurie siekia kurti inovatyvius ir tvarius dizaino sprendimus. Studijų metu studentai išmoks kurti aplinkai draugiškas medžiagas, taikyti žiedinės ekonomikos principus, naudoti pažangias skaitmenines dizaino technologijas ir vystyti socialiai atsakingus projektus. Praktiniai įgūdžiai bus ugdomi dirbant su realiais pramonės partnerių iššūkiais, taikant dalyvaujamojo dizaino metodus ir kūrybines strategijas. Programa sukurta bendradarbiaujant su lyderiaujančiais dizaino partneriais – Milano politechnikos universitetu (Italija) ir strateginio dizaino agentūra „The Critical“ (Lietuva). Paraiškos priimamos iki 2025 m. birželio 24 d.
