KTU ir užsienio mokslininkai kuria tvarią tekstilę iš kanapių atliekų – ateityje galėtų tapti alternatyva sintetinėms medžiagoms

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti vis daugiau iš jų pagamintų produktų – nuo maistinių kanapių sėklų ar drabužių iki kosmetikos priemonių ar maisto papildų. Tiesa, šalutiniai šios sparčiai augančios industrijos produktai – pramoninės kanapių atliekos – vis dar yra vienas iš labiausiai neišnaudotų išteklių mūsų regione.

Šias atliekas tarptautinė Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos mokslininkų komanda siekia paversti didelės pridėtinės vertės produktu – bioanglimi, universalia medžiaga, jau ne vienerius metus naudojama žemės ūkyje gerinant dirvožemio savybes, vandens filtravimo ir energijos kaupimo sistemose. Siekdami išplėsti jos taikymo galimybes mokslininkai taip pat ieško būdų, kaip bioanglį panaudoti tekstilės pramonėje, iš jos kuriant daugiafunkces, tvarias kompozitines medžiagas.

Toks požiūris į bioanglies, pagamintos iš pramoninių kanapių atliekų, pritaikomumą, mokslininkės teigimu, yra visiškai naujas ir, nors šiandien vis dar atliekami pilotiniai tyrimai, sėkmės atveju tokios medžiagos ateityje galėtų tapti tvaria alternatyva tradicinei sintetinei tekstilei.

„Užrakina“ CO₂ šimtams metų

Viena svarbiausių bioanglies savybių, darančių ją reikšminga tvarios bioekonomikos dalimi – tai galimybė „užrakinti“ anglį dirvožemyje, taip neleidžiant jai patekti į atmosferą ir sudaryti šiltnamio efektą skatinančių junginių, tokių kaip CO₂. Nors šis procesas, dar kitaip žinomas kaip anglies sekvestracija, pasak mokslininkės, natūraliai vyksta ir gamtoje, šiuolaikinės technologijos leidžia jį sustiprinti.

„Bioanglis sulaiko dirovežyje anglį nuo šimtų iki tūkstančių metų, sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (pvz., azoto oksido iki 50 proc.), o taip pat – ir vandens užterštumą, adsorbuodama maistinių medžiagų perteklių ir sunkiuosius metalus, – teigia KTU profesorė. – Moksliniai tyrimai taip pat rodo, jog iš medienos ir žemės ūkio atliekų gaminama bioanglis yra ypač veiksminga ilgalaikiam anglies sekvestravimui ir dirvožemio derlingumui gerinti. Pavyzdžiui, viename hektare žemės per metus tokiu būdu gali būti sulaikoma iki 7–10 tonų CO₂ , o maistinių medžiagų neturtinguose dirvožemiuose auginamų kultūrų derlius padidėja iki 30 proc.“

Taip, mokslininkės teigimu, panaudojant pramonines kanapių atliekas bioangliai gaminti skatinamas ne tik tausus išteklių naudojimas, tačiau kuriama medžiaga, didinanti žemės ūkio našumą bei mažinanti šiltnamio dujų atmosferoje kiekį, o šio projekto metu – virstanti ir tvarios tekstilės medžiagomis.

Alternatyva sintetinei tekstilei

Skaičiuojama, jog kasmet visame pasaulyje pagaminama virš 100 milijonų tonų tekstilės gaminių (palyginus, dar amžiaus pradžioje šie skaičiai nesiekė 60 milijonų tonų), o per ateinančius penkerius metus tikėtina pasaulis priartės ir prie pusantro šimto milijonų tonų kasmet. Sintetinei tekstilei, tuo tarpu, tenka reikšmingas vaidmuo pramonėje – juk jai priskiriama net 60–70 proc. visų pagaminamų tekstilės gaminių.

Tad nekyla klausimų, jog taip sparčiai augant tekstilės industrijai vis svarbesnis tampa tekstilės gaminių tvarumo klausimas – tekstilės, kuri ne tik būtų kuriama iš natūralių ar antriniam panaudojimui tinkamų žaliavų, tačiau kuri galėtų būti ir perdirbama.

„Kalbant apie tekstilės pramonės poveikį aplinkai matome didėjantį dėmesį kompozitinėms medžiagoms, jų gamybai neretai naudojant ir gamybines ar po vartojimo susidariusias atliekas. Tai tarsi ir prisideda prie atliekų mažinimo, tačiau tik trumpuoju laikotarpiu, nes įprastas komozitines medžiagas perdirbti jų gyvavimo ciklo pabaigoje tampa arba sunkiai įmanoma, arba nepaprastai brangu“, – teigia prof. D. Mikučionienė.

Neretai, mokslininkės teigimu, tokie iš pirmo žvilgsnio tvarūs sprendimai labiau prilygsta „žaliajam smegenų plovimui“ nei tikroms žiediškumo iniciatyvoms, juk tam, kad kompozitinė medžiaga būtų tvari ir tinkama perdirbti, būtina užtikrinti, jog ne vienas, o visi jos komponentai būtų natūralūs ir tinkami perdirbimui. Būtent tokio rezultato, teigia profesorė, ir yra siekiama tarptautiniame projekte.

Projektas „Bio-anglis iš Baltijos kanapių (B2B): pramoninių kanapių atliekų panaudojimas tvariai tekstilės ir anglies sekvestracijai“ Nr. 00928-2024 finansuojamas Švedijos instituto programos.