Kauno technologijos universitetas (KTU) vasario 14 d. kviečia kartu paminėti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir KTU 98-ąsias metines.
Siekdamas garsinti Lietuvos vardą 1919 m. Čikagos lietuvių konferencijoje, advokatas Jonas Bagdžiūnas-Borden pasiūlė nuliedinti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir įteikti jį Amerikos Lietuvių Seimui, kad šis padovanotų varpą Lietuvai.
Laisvės varpo idėją J. Bagdžiūnas susiejo su JAV Laisvės varpu (Liberty Bell), kuris skambėjo 1776 m. liepos 8 d., kai buvo viešai skaitoma liepos 4 d. JAV Nepriklausomybės deklaracija. Lietuvai skirtas Laisvės varpas buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje pagal JAV Filadelfijos Laisvės varpo – vieno svarbiausių JAV nepriklausomybės simbolių – pavyzdį. Vienoje varpo pusėje buvo užrašytas Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“.
Laisvės varpas per Liepoją pasiekė Lietuvą 1922 m. sausio 13 d. Pagal JAV lietuvių pageidavimus Laisvės varpas turėjo būti įkeltas į Gedimino pilies bokštą Vilniuje, bet tuo metu Vilnius buvo okupuotas Lenkijos, todėl Ministrų kabineto sprendimu jis buvo perduotas Karo muziejui, įkeltas į muziejaus varpų bokštą ir vasario 16 d. iškilmingai pašventintas. Tarpukariu Laisvės varpas skambėdavo valstybinių, kariuomenės ir kultūrinių švenčių dienomis.
Sovietų ir nacių okupacijų metu Laisvės varpas neskambėjo. Tik 1941 m. birželio 23 d. sukilimo metu varpas sugaudė, paskelbdamas Nepriklausomybės atstatymą. Po to ilgiems dešimtmečiams nutilo. Pirmą kartą Laisvės varpas suskambo 1989 m. vasario 16 d., atidengiant Laisvės paminklą. Šiuo metu Laisvės varpas pakabintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte ir skamba įvairių iškilmių metu.
Parodoje bus galima pamatyti fotografijas ir dokumentus apie Laisvės varpo kelionę per JAV lietuvių kolonijas į Lietuvą ir šio laisvės simbolio įamžinimo tradicijas. Parodos kuratorė dr. Aušra Jurevičiūtė, partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Martyno Mažvydo nacionalinė biblioteka, M. K. Čiurliono nacionalinis muziejus, Kauno miesto muziejus, JAV lietuvių bendruomenė, Lietuvos kampanologų draugija “Societas campanarum Lituaniae”.
