Pereiti prie turinio

KTU Mados inžinerijos profesorius K. Lekeckas: daug kas nori reklaminio tvarumo ir piktnaudžiauja terminais

Svarbiausios | 2025-06-06

Nors mokslininkai ir dizaineriai aktyviai ieško būdų, kaip pritaikyti žiedinės ekonomikos principus mados industrijoje, dažnas vartotojas šiandien renkasi pigesnį, o ne švaresnį gaminį.

Ar esame pasiruošę peržengti antrinio panaudojimo ribas bei ieškoti sisteminių sprendimų žiedinei mados ekonomikai? Kaip tikslingai edukuoti vartotojus ir atnaujinti studentų ugdymą darnios kūrybos link? Apie tvarios mados bei žiedinio dizaino iššūkius ir galimybes Lietuvoje kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centro profesoriumi Kęstučiu Lekecku.

Kas jums yra tvari mada? Kokius mitus apie tvarią madą pastebite savo darbo praktikoje ir akademinėje aplinkoje?

– Tiek tarp jaunų studentų, tiek tarp dažno mano kliento, pagrindinis tvarios mados suvokimas – antrinis drabužių panaudojimas ir taisymas. Daugelis įvardina, jog galima iš senų marškinių pasiūti rankinę, ar iš kelių gaminių sukurti vieną naują aksesuarą ar drabužį. Taip pat sparčiai populiarėja padėvėtų drabužių parduotuvės, keitimosi platformos, drabužių mainymasis tarp draugų ar kolegų. Bet čia tik viena nedidelė tvarios mados sritis.

Terminas tvari mada – labai skambiai pasakytas, nes kuriuo nors aspektu ji vis tiek bus netvari. Galima pakeisti gamybos technologiją, siūlės susiuvimo tipą, vietoj mišinių naudoti grynapluoščius audinius. Tokie maži dalykai dizainerių yra vis dar mažai akcentuojami, daug kas nori reklaminio tvarumo ir kartais papiktnaudžiauja terminais, nors praktiškai to net netaiko.

KTU profesorius K. Lekeckas
KTU profesorius K. Lekeckas

Pavyzdžiui – vynuogių kauliukų oda. Taip, sunaudojamos organinės atliekos ir viskas su tuo yra puiku. Tačiau technologiniai procesai kol kas neleidžia tokios medžiagos padaryti biologiškai skaidžios, ir šios ekologiškos atliekos yra maišomos su poliesteriu pluošto stabilizavimui. Štai ir nebeliko šimtaprocentinio tvarumo.

Tad kokiu būdu galime judėti link gamtai palankesnių sprendimų mados pramonėje?

– Žaliojo kurso kontekste, ES į Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planą įtraukė Europos tekstilės strategiją, skirtą sumažinti greitos mados poveikį aplinkai ir skatinti atsakingesnį tekstilės gamybos ir vartojimo modelį. Tačiau, iš mano perspektyvos, didžiausia problema yra tame, kad vartotojai nėra pilnai pasirengę šitam perėjimui, kuris jau reglamentuotas tiekėjams ir gamintojams.

Reikalinga ES lygiu skirti dėmesio vartotojų švietimui, tvarių pasirinkimų argumentavimui. Kai vartotojas norės, rinka persiorganizuos pati. Šiuo metu jaučiasi vienpusis reikalavimas iš gamybos pusės, o vartotojas vis tiek didžiausią dėmesį skiria prieinamai kainai, tad net ir turėdami gerų ketinimų, dizaineriai ne visada gali pasiūlyt konkurencingą produktą.

Tikslingai edukacijai iš gamintojų pusės pasigendu organizuojamų įtraukių pristatymų, potyrių dizainas galėtų būti labai gera priemone gilesniam pirkėjo supažindinimui su savo kūryba. Žinoma, sąmoningo vartojimo tikslams pasiekti reikalingi ir pokyčiai akademijoje, aktualios kompetencijos naujoje dizaino studentų kartoje. Tokį išsamesnį matymą galėtų ugdyti ir magistro studijos. Jos padėtų žmonėms su skirtingomis pradinėmis žiniomis dirbti drauge, taip savo įgūdžius pritaikant darbui mados rinkoje.

Savo kūryboje propaguojate beatliekę gamybą, pristatote vienetinius kostiumus iš audinių atraižų. Kaip tokios dizainerių iniciatyvos vertinamos už specializuotų konkursų ribų? Ar žiedinis dizainas yra prieinamas paprastam vartotojui?

– Kol kas tokia kūryba tikrai yra nišinė sritis. Mano praktikoje pagrindine prekyba šiandien išlieka tradiciniai, modernios klasikos gaminiai. Nepaisant to, dedame daug pastangų tvarumo edukacijai: organizuojame renginius, padedame klientams atrasti tvarią madą.

Svarbu suprasti, jog universiteto rėmuose mes kartais užsidarome žinių burbule – tarp mokslininkų ir tyrėjų, besidominčių naujovėmis, tvarią madą mes pažįstame tikrai išsamiai ir esame girdėję apie mažiausius jos niuansus. Tačiau vartotojai šios temos dar tikrai neišmano taip plačiai. Pirkėjai ieško jiems prieinamos kainos, geros kokybės, gražaus apipavidalinimo. Nors jau sutinku klientų, kurie gaminio tvarumą stato į pirmą vietą, vis dėlto daugeliui tai yra nepažįstama sritis arba tik šalutinė nauda.

Tvari mada KTU Dizaino centre
Tvari mada KTU Dizaino centre

Taigi, nors tokie konkursai nepadarys greitos revoliucijos mados pramonėje, bet jie tikrai padeda vartotojo edukacijai, supažindinimui su greitos mados alternatyvomis.

Kokias klaidas dažniausiai daro jauni mados dizaineriai, bandydami įdiegti tvarumo principus savo kūryboje?

– Nesakyčiau, kad kažką būtų galima vertinti kaip klaidas, vien siekis kurti švariau ir atsakingiau yra tikrai sveikintinas. Nedideli lietuvių kūrėjai yra itin priklausomi nuo kainų rinkos, geopolitinių situacijų, todėl dažnai yra priversti ieškoti kompromisų, kad išliktų.

Pavieniai kūrėjai savo praktikoje akcentuoja kokybę ir ilgaamžiškumą – ir tai tikrai nėra klaida, bet trūksta platesnio visos sistemos matymo, platesnio žvilgsnio. Ilgaamžiškumas nėra vienintelis tvarumo aspektas.

Jauniems kūrėjams verta priminti, kad mados pramonė yra visa procesų grandis, ne vien drabužis. Tai ir medžiagų parinkimas, skirstymo procesai, siuvimo technologijos, kokybės kontrolė, logistikos grandinė, perdirbimas, utilizavimas. Labai plati skalė sričių, kurioje galima įvesti žiediškumo klausimus. Tik sisteminis požiūris gali užtikrinti tvarumo įvedimą į kūrybą.

Panašu, kad studentams žiedinė problematika yra pažįstama tik iš dalies. Kokių pokyčiu, jūsų manymu, reikėtų dizaino studijose, kad studentai geriau pasirengtų dirbti su tvariais sprendimais?

– Labai reikalingas gebėjimas matyti platų vaizdą. Pagrindinis trūkumas – užsibuvimas sename mąstyme, negebėjimas kurti jungčių tarp elementų, kurių anksčiau nebuvo. Konkrečių tobulų sąlygų tokiam ugdymui turbūt dar nėra, jas reikia atrasti. Lietuvos dizaino rinkai labiausiai trūksta žmonių, kurie turi platų matymą ir gali elementus sujungt į sistemas, kuriančias pridėtinę vertę. Trūksta vizionierių, turinčių įvairiapusių žinių.

Džiugu, kad įkvepiančių pavyzdžių jau matome KTU studentų tarpe. Pavyzdžiui, Mados inžinerijos programos studenčių darbuose matome projektus nuo vilnos atliekų panaudojimo tyrimų, iki „phygital“ kolekcijų, realius gaminius papildas išplėstinės realybės (angl. augmented reality) sprendimais. Studentai domisi tiek inžinerinėmis inovacijomis, kaip perdirbtų žaliavų savybių tyrimai, tiek bando pritaikyti naujausias skaitmenines technologijas. Dar nepaliestų žiedinės mados temų ir techniškai neišbandytų tvarių inovacijų tikrai yra begalė, reikia tik žingeidžių kūrėjų, kuriems rūpi švaresnės ateities klausimai.

Kauno technologijos universitete startuos* nauja magistro studijų programa „Dizainas tvariai ateičiai“, skirta tiems, kurie siekia kurti inovatyvius ir tvarius dizaino sprendimus. Studijų metu studentai išmoks kurti aplinkai draugiškas medžiagas, taikyti žiedinės ekonomikos principus, naudoti pažangias skaitmenines dizaino technologijas ir vystyti socialiai atsakingus projektus. Praktiniai įgūdžiai bus ugdomi dirbant su realiais pramonės partnerių iššūkiais, taikant dalyvaujamojo dizaino metodus ir kūrybines strategijas.

*Studijų programa bus pradėta vykdyti 2025 m. jeigu bus akredituota Studijų kokybės ir vertinimo centro.