Taigi, nors tokie konkursai nepadarys greitos revoliucijos mados pramonėje, bet jie tikrai padeda vartotojo edukacijai, supažindinimui su greitos mados alternatyvomis.
– Kokias klaidas dažniausiai daro jauni mados dizaineriai, bandydami įdiegti tvarumo principus savo kūryboje?
– Nesakyčiau, kad kažką būtų galima vertinti kaip klaidas, vien siekis kurti švariau ir atsakingiau yra tikrai sveikintinas. Nedideli lietuvių kūrėjai yra itin priklausomi nuo kainų rinkos, geopolitinių situacijų, todėl dažnai yra priversti ieškoti kompromisų, kad išliktų.
Pavieniai kūrėjai savo praktikoje akcentuoja kokybę ir ilgaamžiškumą – ir tai tikrai nėra klaida, bet trūksta platesnio visos sistemos matymo, platesnio žvilgsnio. Ilgaamžiškumas nėra vienintelis tvarumo aspektas.
Jauniems kūrėjams verta priminti, kad mados pramonė yra visa procesų grandis, ne vien drabužis. Tai ir medžiagų parinkimas, skirstymo procesai, siuvimo technologijos, kokybės kontrolė, logistikos grandinė, perdirbimas, utilizavimas. Labai plati skalė sričių, kurioje galima įvesti žiediškumo klausimus. Tik sisteminis požiūris gali užtikrinti tvarumo įvedimą į kūrybą.
– Panašu, kad studentams žiedinė problematika yra pažįstama tik iš dalies. Kokių pokyčiu, jūsų manymu, reikėtų dizaino studijose, kad studentai geriau pasirengtų dirbti su tvariais sprendimais?
– Labai reikalingas gebėjimas matyti platų vaizdą. Pagrindinis trūkumas – užsibuvimas sename mąstyme, negebėjimas kurti jungčių tarp elementų, kurių anksčiau nebuvo. Konkrečių tobulų sąlygų tokiam ugdymui turbūt dar nėra, jas reikia atrasti. Lietuvos dizaino rinkai labiausiai trūksta žmonių, kurie turi platų matymą ir gali elementus sujungt į sistemas, kuriančias pridėtinę vertę. Trūksta vizionierių, turinčių įvairiapusių žinių.
Džiugu, kad įkvepiančių pavyzdžių jau matome KTU studentų tarpe. Pavyzdžiui, Mados inžinerijos programos studenčių darbuose matome projektus nuo vilnos atliekų panaudojimo tyrimų, iki „phygital“ kolekcijų, realius gaminius papildas išplėstinės realybės (angl. augmented reality) sprendimais. Studentai domisi tiek inžinerinėmis inovacijomis, kaip perdirbtų žaliavų savybių tyrimai, tiek bando pritaikyti naujausias skaitmenines technologijas. Dar nepaliestų žiedinės mados temų ir techniškai neišbandytų tvarių inovacijų tikrai yra begalė, reikia tik žingeidžių kūrėjų, kuriems rūpi švaresnės ateities klausimai.
Kauno technologijos universitete startuos* nauja magistro studijų programa „Dizainas tvariai ateičiai“, skirta tiems, kurie siekia kurti inovatyvius ir tvarius dizaino sprendimus. Studijų metu studentai išmoks kurti aplinkai draugiškas medžiagas, taikyti žiedinės ekonomikos principus, naudoti pažangias skaitmenines dizaino technologijas ir vystyti socialiai atsakingus projektus. Praktiniai įgūdžiai bus ugdomi dirbant su realiais pramonės partnerių iššūkiais, taikant dalyvaujamojo dizaino metodus ir kūrybines strategijas.
*Studijų programa bus pradėta vykdyti 2025 m. jeigu bus akredituota Studijų kokybės ir vertinimo centro.