KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto biblioteka pasipuošė išskirtiniais meniniais akcentais. Jos erdves papuošė karpiniai su lietuvių liaudies kryžių motyvais ir Kūdikėlio Jėzaus figūra bei austos dekoratyvinės juostos su Gyvybės medžio simbolika. Šiuos darbus galima išvysti docentės Eglės Kumpikaitės karpinių ir dekoratyvinių juostų parodoje „Kalėdų naktį tylią“.
Doc. E. Kumpikaitė apie save pasakojo: „Esu gimusi ir augusi Kaune. Mokiausi Kauno „Aušros“ vidurinėje mokykloje (dabar „Aušros“ gimnazija), kurioje buvo sustiprintas vaizduojamasis menas. Monumentalieji menai – piešimas, tapyba, skulptūra – sekėsi vidutiniškai, tačiau nuo vaikystės mėgau rankdarbius ir kitus smulkius darbelius, reikalaujančius kruopštumo ir kantrybės, pvz., karpinius, siuvinėjimą įvairiomis technikomis, peltakiavimą, nėrimą vąšeliu ir kt.“
Baigusi mokyklą parodos autorė įstojo į Kauno technologijos universitetą, į tuo metu naują Tekstilės dizaino specialybę ir 1995 m. sėkmingai baigė bakalauro, o 1997 m. – magistro studijas. Po to 4 metus dirbo tekstilės įmonėje „Kauno audiniai“ audinių dizainere, tačiau vėliau nutarė stoti į doktorantūrą Kauno technologijos universitete ir 2004 m. apgynė daktaro disertaciją iš audinių struktūros ir audimo proceso parametrų ryšio srities. Po doktorantūros studijų liko dirbti universitete.
Nors pagrindinis autorės darbas labiausiai susijęs su pedagogine ir moksline veikla, E. Kumpikaitė stengiasi nepamiršti ir savo meninių polinkių bei praktinių audinių kūrimo įgūdžių. Ji yra sukūrusi 5 skirtingos paskirties tekstilės kolekcijas ir pristačiusi virš 10 parodų, iš kurių viena buvo eksponuota Niujorko SLA meno erdvėje.
„Idėja sukurti ir pristatyti kalėdinę parodą kilo katedros darbuotojų rate, kai buvau paklausta apie artimiausius kūrybinius planus“, – pasakoja E. Kumpikaitė. Kalbant apie karpinius, mintis juose pavaizduoti pasaulį laiminantį Kūdikėlį Jėzų kilo iš karto, tačiau kitą karpinių dalį teko apgalvoti ilgiau.
„Pirma mintis buvo pavaizduoti juose Lietuvos bažnyčias, tačiau tuo metu kaip tik teko daug dirbti Lietuvos muziejų fonduose, kuriuose pamačiau daug lietuviškų medinių ir metalinių kryžių nuotraukų. Jos mane labai sužavėjo“, – toliau pasakojo parodos autorė.
Be to, ne iš karto pasirinktas ir dekoratyvinių juostų variantas. Pirmoji su tekstiline dalimi susijusi mintis buvo kalėdinės kojinės, tačiau pagrindinį dėmesį skiriant karpiniams, liko kiek mažokai laiko, todėl nutarta pramoninėmis audimo staklėmis išausti plačias dekoratyvines juostas iš medvilninių ir vilnonių siūlų.
Anot docentės, karpinių gamybos technologija – paprasta. Sudėtingiausias etapas – audinio siužeto apgalvojimas ir sukūrimas. Visuose darbuose vyrauja Kūdikėlio Jėzaus figūra, laiminanti pasaulį ir jo žmones. Kūdikėlį sveikina Šventoji šeima, trys karaliai, piemenėliai su naminiais gyvulėliais ir angelais. Kitoje karpinių dalyje pavaizduoti lietuviškų medinių arba metalinių kryžių motyvai – kai kurie jų labai autentiški, kiti – kiek stilizuoti, improvizuoti, pritaikyti prie karpinių simetrijos specifikos. Karpiniai simetriški, kerpami iš sulenkto popieriaus, kurio vienoje dalyje nupiešiama pusė piešinio.
„Karpymo etapas – pats paprasčiausias ir maloniausias, nes galvoti jau nieko nebereikia. Tai tiesiog mechaninis darbas, kurį atlieku manikiūrinėmis žirklutėmis“, – pasakoja E. Kumpikaitė. Tačiau tik išlanksčius jau iškarpytą darbą pasirodo jo tikrasis vaizdas, kuris dažnai atrodo kiek kitaip negu atrodė paišant ar karpant.
Labai atsakingas ir kruopštus darbas yra iškirpto karpinio priklijavimas. Norint sėkmingai šį darbą atlikti, būtina rasti optimalų kerpamo popieriaus storį, nes kirpti iš storesnio popieriaus yra sunkiau, bet priklijuoti karpinį iš storesnio popieriaus – lengviau. Todėl svarbiausia dalis klijuojant yra rasti balansą tarp sunkesnio karpymo ir lengvesnio klijavimo.
Antroji parodos dalis – tekstilinė. Ją sudaro plačios dekoratyvinės juostos, austos pramoninėmis žakardinėmis audimo staklėmis tekstilės įmonėje UAB „Lincasa“. Juostų raštai ir audimo technika primena rinktines lietuvių liaudies juostas. Pagrindinis motyvas – „eglutė“. Pasak parodos autorės, tai – ir Gyvybės medis, simbolizuojantis moteriškumą, vaisingumą ir Dievo palaimą, ir vienas pagrindinių šv. Kalėdų simbolių.
Lietuvių liaudies juostos labai dažnai buvo puošiamos spalvingais ir turtingais kutais, į kuriuos dažnai būdavo įpinami ne tik įvairiaspalviai siūlai, kartais visai kitų spalvų negu juostos raštai, bet ir spalvotos audinių skiautelės, bumbuliukai, kutosiukai ir pan. Panašiais kutais puoštos ir parodoje eksponuojamos dekoratyvinės juostos.
Doc. E. Kumpikitės paroda „Kalėdų naktį tylią“ Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto bibliotekoje (Studentų g. 56, IV a.) veiks iki 2026 m. sausio 20 d. Kas dar nespėjote apsilankyti, autorė maloniai kviečia tai padaryti.
