Pereiti prie turinio

KTU mokslininkas apie sveikesnę darbo aplinką: „Ne tik darbo užmokestis lemia darbo vietos pasirinkimą“

Svarbiausios žiniasklaidai | 2020-07-16

Kiekvienais metais vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą, todėl sumažėja jų fizinis aktyvumas. „Eurostato“ duomenimis, 39 proc. dirbančiųjų Europoje dirba sėdimą darbą – tai yra beveik 4 iš 10 žmonių. Tai sąlygoja  įvairius sveikatos sutrikimus – nugaros, sąnarių skausmų, miego sutrikimų ir kita – todėl svarbu užtikrinti ne tik sveikesnį gyvenimo būdą, bet ir geresnes darbo sąlygas. Kaip teigia KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos vadovas Aurelijus Domeika, nors darbdaviai jau seniai stengiasi užtikrinti sveikesnę darbo aplinką, paskelbus visuotinį karantiną problemų, susijusių su žmogaus sveikata, pradėjo ženkliai daugėti.

Aurelijus Domeika„Karantino laikotarpiu buvo nustatytas gyventojų fizinio aktyvumo sumažėjimas, to pasekoje padidėjo lėtinių nugaros ir sąnarių susirgimų skaičius. Nors karantinas laikinas, pasaulyje tokia situacija yra susijusi su išaugusiu sėdimojo darbo vietų namuose skaičiumi. Dėl to dalis žmonių judesių tampa monotoniški, sumažėja jų įvairovė, tuo pačiu mažėja ir bendras fizinis aktyvumas“ , – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas A. Domeika.

Šioms problemoms spręsti KTU 2022 metais ketina atidaryti fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“, kuriame daug dėmesio bus skiriama darbo aplinkai ir individo gerovės bei produktyvumo skatinimui.

Geresni darbo rezultatai gali priklausyti nuo darbo aplinkos

Tyrimai rodo, jog sėdimasis darbas, jei žmogus nėra pakankamai fiziškai aktyvus, gali sukelti fizinės sveikatos problemų. „Eurobarometro“ duomenimis, 46 proc. europiečių teigia, kad nėra fiziškai aktyvūs, o 14 proc. tai daro retai.

„Pastaruoju metu nemažai Lietuvos įmonių pradėjo rūpintis darbuotojų sveikata – jiems yra kuriamos, ergonomiškos darbo vietos, skatinamas jų fizinis aktyvumas. Taip pat skatinama atsisakyti žalingų įpročių, koreguoti mitybos planus ir sudaryti rekomendacijas, skatinančias sveikiau gyventi“, – teigia A. Domeika.

Vienoje iš 9 „M-Lab“ centro laboratorijų – „DAIGAS LAB“ – bus kuriama įranga, kuri padės stebėti žmonių sveikatą. Pagrindinė vizija – kurti įrangą ir priemones, kurios skatins ir užtikrins asmenų sveikesnę darbo erdvę, sumažins lėtinių ligų riziką ir didins darbo produktyvumą.

„Tokia įranga galėtų būti naudojama namuose ar biure dirbant nuotoliniu būdu. Laboratorijoje kursime ne tik stebėsenos, bet ir traumų, lėtinių ligų profilaktikos išmaniąsias technologijas, kurios padės užtikrinti asmenų sveikesnę darbo erdvę ir padidinti jų fizinį aktyvumą bei pagerinti gyvenimo kokybę“, – sako A. Domeika.

„Skandinavijos šalys pasižymi tuo, kad daug dėmesio ir lėšų skiria sveikai darbo aplinkai. . Naudojamos ergonomiškesnės darbo priemonės, rūpinamasi darbuotojų sveikata ir sveikatos stiprinimo darbo vietoje. Gera darbuotojų sveikatayra susijusi su daugeliu veiksnių:, emocine būsena, pasitenkinimu atliekamu darbu, ergonominėm darbo sąlygom. Aplinka, kuri mus supa darbo metu daro labai didelę įtaką ne tik rezultatams, produktyvumui, bet ir bendram darbuotojo pasitenkinimui“, – sako A. Domeika.

Namų aplinka – ne visada pritaikyta

Ateityje nuotolinių priemonių, kurios leistų užtikrinti sveikesnę darbo aplinką, poreikis tik augs, todėl svarbu atliepti šiuos poreikius.

„Aš manau, kad ateityje atsiras daugiau darbdavių, kurie skatins darbuotojus iš dalies dirbti nuotoliniu būdu, nes kai kuriais atvejais rezultatas nuo to nenukenčia, be to, nuotolinis darbas gali būti ir viena iš motyvacinių priemonių. Tačiau, mano nuomone, turėtų būti sudarytos sąlygos darbuotojui prireikus atvykti ir į darbo vietą“, – sako pašnekovas.

Vis dėlto, A. Domeika pastebi, kad namų erdvė ne visada pritaikyta nuolatiniam darbui. Pasak jo, pandemijos metu išryškėjusios problemos šiek tiek pakoregavo planuojamas veiklas „M-Lab” laboratorijų centre veiksiančioje „Daigas LAB” laboratorijoje, tad dalis laboratorijoje planuojamų tyrimų bus nukreipti ne tik į darbo aplinkos gerinimą biure, bet ir namuose.

Įvairias erdves imituoti leis „M-Lab“ centro laboratorija „Smart LAB“. Čia bus galima modeliuoti ne tik ofiso erdvę, bet ir namų ar kitą, pavyzdžiui, medicininę aplinką. Šios erdvės bus aprūpintos įvairiausiomis technologijomis – nuo žmogaus judesių matavimo įrangos iki fiziologinių parametrų sekimo.

„Bus atliekami biomechaniniai, fiziologiniai tyrimai, pavyzdžiui, įvairių judesių ir laikysenos analizė, sveikatingumo tyrimai, raumenų ir smegenų aktyvumo tyrimai. Jie bus skirti nustatyti sąsajas tarp fizinės savijautos ir darbingumo bei padėti žmonėms, dirbantiems ir biuruose, ir nuotoliniu būdu, sumažinti lėtinių ligų išsivystymo ar traumų riziką. „Smart LAB“ unikalumas – simuliuojamos erdvės yra labai panašios į realias“, – paaiškina A. Domeika.

Laboratorijoje atliekamų tyrimų rezultatai leis ištirti skirtingas žmogaus reakcijas į skirtingas aplinkas ar priemones.

Sveika darbo aplinka – motyvuojantis faktorius renkantis darbą

Darbuotojo sveikatinimas ir gyvensenos ugdymas apima ne tik darbo vietos ir aplinkos erdvės kūrimą, bet ir psichologinės gerovės didinimą. Anot A. Domeikos, vis dažniau naujai statomuose biuruose galima rasti laisvalaikio, maitinimosi ar poilsio zonas, o tai tiesiogiai prisideda prie geresnės darbuotojo sveikatos ir psichologinės savijautos.

„Kai žmogus darbo vietoje gali surasti viską, ko jam gali prireikti darbo dienos metu, jis jausis geriau. Aš manau, kad tokia aplinka tikrai teigiamai veikia darbo kokybę. Pavyzdžiui, esu girdėjęs atsiliepimų iš IT srities specialistų – norėdami pritraukti puikius darbuotojus darbdaviai stengiasi sudominti ne tik aukštu atlyginimu, , bet ir motyvuoti sukuriant jaukią ir sveikatai palankią darbo aplinką“, – teigia A. Domeika.

Jis pabrėžia, kad aplinka – dažnas veiksnys, kuris daro įtaką darbovietės pasirinkimui: „Tikrai ne tik darbo užmokestis lemia darbo vietos pasirinkimą – aplinka turi būti  jauki ir sveikatai palanki“.