Paklaustas, kokiose specialybėse ypač reikalingas kūrybingumas, turbūt retas paminėtų inžinierių. Dažniau su šia profesija siejami matematiniai skaičiavimai, lentelės ir schemos. Mindaugas Jonuškis, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas neigia šį mitą: „Gaminio konstravimo procesas reikalauja daug kūrybos. Juk labai dažnai būtent inžinieriui reikia „mintį paversti kūnu“.
KTU absolvento vadovaujama įmonė „Novameta“ – didžiausia įrangos profesionalioms virtuvėms gamintoja Šiaurės Europoje. Pasak M. Jonuškio, būtent dėl konstruktorių kūrybiškumo įmonėje sukurti gaminiai parodose pelno apdovanojimus už inovatyvumą.
„Kuriant gaminį būtina įvertinti jo funkcionalumą, ergonomiką, pasirūpinti, kad produktas būtų greitai pagaminamas ir lengvai aptarnaujamas; kartu reikia atsižvelgti į technologinius bei ekonominius apribojimus. Mes juokaujam, kad gaminys gerai suprojektuotas tada, kai bet kuris jį pamatęs žmogus pagalvoja, jog ir jis tokį galėtų lengvai sukurti“, – teigia M. Jonuškis, tuo pačiu iliustruodamas, jog kūrybiškumo apraiškų inžinieriaus darbe – daugybė.
Lietuvių inžinierių darbai – prestižinėse įstaigose
Kai kitą kartą keliaudami užsuksite į tinklinę užkandinę, apsistosite viešbutyje, prisiminkite, jog už prabangą ir patogumą galite būti dėkingi lietuvių inžinieriams. „Hilton“, „Kempinski“ restoranuose ar „7Eleven“ užkandinėse, „Rolls Royce“ ar „Google“ biurų virtuvėse – Kaune įsikūrusios „Novametos“ įrangą galima atrasti visame pasaulyje. Tad tarptautinis išgarsėjimas inžinieriams beveik garantuotas.
Lietuvių inžinieriai kuria nestandartinius produktus, atitinkančius unikalius klientų poreikius. „Štai dėl ko mums, kaip ir kitoms pramonės įmonėms, inžinieriai yra ypač reikalingi“, – sako įmonės vadovas M. Jonuškis, kalbėdamas apie šiuolaikinius inžinierius ir jų perspektyvas darbo rinkoje.
„Novametoje“ inžinieriai dirba ne tik konstruktoriais, bet ir technologais, kurie atsakingi už produktų gamybos procesus.
„Kadangi detalės įmonėje gaminamos moderniomis lazerinio pjovimo arba lankstymo staklėmis, technologai kuria programas kompiuterizuotai gamyba. Dalis jų taip pat dirba ir su gamybos organizavimu ir planavimu, taikydami įvairius LEAN metodus. Jų tikslas – sukurti sąlygas gaminti daugiau, greičiau ir efektyviau. Nuolat investuojame į naują įrangą, procesų skaitmenizavimą bei robotizavimą, dėl to mūsų technologų komanda nuolat plečiasi ir tobulėja“, – pasakoja M. Jonuškis.
Inžinieriai graibstomi
M. Jonuškio teigimu, vos baigę studijas KTU, mechanikos, gamybos, pramoninio dizaino inžinieriai yra laukiami daugelyje įmonių, o dažnas studentas nesunkiai darbą randa dar trečiame kurse.
„Inžinierių ypač trūksta mažesnių miestų gamybos bendrovėse, specialistų paklausa labai didelė“, – teigia įmonės vadovas.
Jo vadovaujamoje įmonėje inžinieriai siunčiami į įvairias tarptautines parodas susipažinti su technologijų naujovėmis, rinkos poreikiais, o darbo metu jie prasiblaško žaisdami stalo tenisą, futbolą ar biliardą, tad darbuotojų kaita – labai maža.
Jauni inžinieriai ne tik greitai įsilieja į kolektyvą bei darbo rinką, bet ir sėkmingai kopia karjeros laiptais: „Įmonei augant ir plečiantis, daugelis gabių darbuotojų greitai tampa skyrių vadovais, pavyzdžiui, vienas mūsų konstruktorių, vos po dviejų metų, tapo gamybos direktoriumi“.
Geba rasti atsakymus į visus klausimus
Kuo išsiskiria dabartinė KTU inžinierių karta? M. Jonuškis mato daug gerų savybių, kurias nauji darbuotojai atsineša į įmonę
„Pirmiausia, jie turi stiprius teorinius pagrindus: specialistai susipažinę su metalo apdirbimo technologijomis, moka dirbti naujausiomis CAD ir CAM programomis. Kitas svarbus jų įgūdis – gebėjimas naudotis informacijos šaltiniais. Dėl to įmonėje negirdimas „nežinau“ – inžinieriai geba greitai rasti atsakymus į visus iškilusius klausimus“, – teigia M. Jonuškis.
Pasak jo, didžiausia įmonėje dirbančių specialistų stiprybė – gebėjimas dirbti komandoje. „Gamybos įmonėje specialisto darbo rezultatas priklauso ir nuo kolegų pastangų. Dėl žmonių gebėjimo dirbti komandoje, kasmet augame net 30 proc.“, – M. Jonuškis.