Su kuo jums asocijuojasi žodis NASA? Astronautai, kosmosas, moksliniai tyrimai? Keturiems studentams iš Lietuvos šį rudenį JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) ne tik asocijuojasi, bet ir tapo praktikos vieta, kurioje dirba kartu su mokslininkais iš viso pasaulio ir turi galimybę savo akimis pamatyti, kaip atrodo viena žinomiausių mokslinių tyrimų institucijų pasaulyje.
Nuo 2014 metų Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) ir NASA pasirašius dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos, Lietuvos studentai turi galimybę stažuotis NASA tyrimų centre.
Kad tai – neįkainojama patirtis, sutinka visi. O ką reikia žinoti, norint atsidurti laimingųjų, kurie į savo gyvenimo aprašymą gali įsirašyti „stažuotė NASA“, sąraše?
„Svarbiausia – drąsa, iniciatyvumas ir atkaklumas. Reikia išdrįsti eiti ir bandyti, klausti ir daryti. Nemanau, kad buvau daugiausia mokslo srityje nuveikusi kandidatė, tačiau neabejoju, kad turėjau didžiausią aktyvumo bagažą“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) trečiakursė Julija Kravčenko, kuri su KTU studentu Vladu Jurgiu Labanausku ir dar dviem studentais iš Lietuvos perėjo nacionalinį atrankos etapą ir šiuo metu stažuojasi NASA Ames tyrimų centre.
KTU studentai, priklausomai nuo studijuojamo dalyko ir savo kompetencijų, NASA Ames tyrimų centre dirba prie skirtingų projektų – aviacijos inžinerijos studentas Vladas Jurgis Labanauskas su sraigtasparnių aeromechanika, o biomedicininę elektroniką studijuojanti Julija Kravčenko – su biomediciniais prietaisais, skirtais tyrinėjimų misijoms. Abu stažuotojai yra bakalauro studijų studentai.
„Tai gali atverti mano karjeros kelią. Turiu kelias mintis dėl naujų įrenginių kūrimo, kurias galėčiau pristatyti ten dirbantiems mokslininkams, jų nuomonės – aukso vertės. Kaip ir pažintys, juk ten suvažiuos gabiausi pasaulio studentai, turintys unikalių idėjų, kurias apjungus galbūt pavyktų įgyvendinti tarptautinį projektą po stažuotės ar net įkurti naują verslą“, – dar prieš sužinant paskutiniojo atrankos etapo rezultatus kalbėjo Elektros ir elektronikos fakultete studijuojanti J. Kravčenko. Jai dabar visa tai – ne svajonė, o realybė.
KTU atstovai – vieni aktyviausių NASA atrankose
Norinčių stažuotis NASA tyrimų centre laukia ne vienas atrankos etapas. Pirmiausia reikia laimėti nacionalinę atranką, kuri susideda iš kelių dalių – dokumentų, informacijos apie vykdomas veiklas pateikimas, tuomet – anglų kalbos testas ir motyvacinis pokalbis. Sėkmingai įveikus nacionalinę atranką laukia paskutinis etapas, po kurio belieka sulaukti atsakymo iš NASA.
„Tikiuosi sutikti naujų žmonių, pasisemti idėjų, patirties, pamatyti naujų vietų ir svarbiausia, susipažinti iš arti, kaip vyksta darbas NASA“, – pabrėžia KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete studijuojantis V. J. Labanauskas.
KTU atstovai – vieni aktyviausiai atrankose dalyvaujančių Lietuvos studentų. Iš viso nuo 2014 metų iš Lietuvos stažuotis į NASA išvyko 21 studentas. Iš jų – 7 iš KTU. Studentų stažuotes finansuoja MITA.
„Tai rodo, kad KTU studijos yra grįstos mokslu. Tam, kad praeitų tokią didelę atranką, studentai turėjo pademonstruoti studijų metu įgytus įgūdžius, mokslines kompetencijas ir bendruosius gebėjimus – tinkamai pateikti paraišką, pristatyti save komisijai. Sėkmingas KTU studentų dalyvavimas tokiose atrankose rodo, jog technologijos universiteto studentai turi puikių idėjų, kurios patrauklios net NASA. Manau, šiais laikais idėjos yra pats brangiausias dalykas“, – sako KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius.
Pasak jo, ši patirtis studentams leis pažinti kitą organizacinę kultūrą, iš arti pamatyti kaip dirba NASA – kaip sudėlioti procesai, kaip veikia sistema, kaip vykdomi moksliniai tyrimai. Taip pat, stiprinami bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius, kurie šiandien jaunam žmogui yra labai svarbūs.
NASA – ne tik praktikos, bet ir darbo vieta?
J.Kravčenko sako norinti šios stažuotės metu išmokti ir pažinti kuo daugiau. „Tai puiki vieta įgauti praktinių žinių, išbandyti naujausias technologijas, susirasti kolegų iš viso pasaulio. Vien per šią savaitę susipažinau su savo srities inžinieriais iš Meksikos, Portugalijos, Brazilijos ir žinoma, JAV. Visi jie nuostabūs, be galo draugiški žmonės, iš kurių jau išmokau labai daug. Tikiuosi padaryti gerą įspūdį stažuotės metu ir po studijų grįžti čia dirbti“, – apie ateities planus užsimena KTU trečiakursė.
Dar tik svajojantiems ar nedrįstantiems apie tokią išskirtinę galimybę studentė pataria nebijoti svajoti, dirbti, rodyti iniciatyvą ir tikėti savimi bei tuo, ką darai.
„Tikiu, kad viskas įmanoma, tik reikia labai norėti ir daug dirbti. Žinoma, nepamiršti rodyti iniciatyvos, nes jei tik svajosi ir dirbsi, bet vis galvosi, kad kažkas ateis ir tau parodys ar pakvies dirbti toliau, nieko nebus. Turi eiti ir ieškoti galimybių pats, kalbėtis su žmonėmis bei bandyti kas kartą, nesvarbu, net jei šansai laimėti būtų visai maži. Ir į NASA keli lietuviai išvažiavo ne iš pirmo karto, svarbiausia nepasiduoti“, – ragina jaunoji tyrėja.
Žodžiais sunkiai nusakomi įspūdžiai
Stažuotę NASA studentai pradėjo rugpjūčio pabaigoje. Ji truks net 16 savaičių – iki gruodžio 14 dienos. Kaip jaučiasi neseniai į Ames tyrimų centrą atvykę KTU studentai?
V. J. Labanauskas sako atvykus teko pajusti šiokį tokį kultūrinį šoką, tačiau po truputį pratinasi prie naujos aplinkos ir stengsis išnaudoti visas įmanomas galimybes.
Tuo tarpu J. Kravčenko kol kas negali atsidžiaugti: „Įsivaizduokite, kad esate JAV Silicio slėnyje, dirbate agentūroje, kuri kuria naujausias technologijas, jūsų mentorius turi 30 metų patirtį jūsų mėgiamoje srityje ir visada randa laiko atsakyti į visus klausimus. Šalia jūsų darbo vietos yra „Google“ miestelis, „Microsoft“ ir „Amazon“ ofisai, sutinki žmonių ir iš ten. Dar prie viso to pridėkite darbą su naujausiomis technologijomis įspūdingose laboratorijose, nerealius kalnų vaizdus pašonėje, visuomet šviečiančią saulę ir visur supančius be galo draugiškus žmones iš visų pasaulio kraštų. Dabar tuos jausmus padauginkite iš 100 kartų ir greičiausiai suprasite dalelę to, kaip šiuo metu jaučiuosi aš“, – vardija J. Kravčenko.
