Lūžtantys kaulai, vidaus organų sužalojimai, galvos traumos, neįgalumas, prarastas darbingumas ir net gyvybė. Visa tai – galimos važiavimo automobiliu neprisisegus pasekmės. Realybė rodo, kad tokio pobūdžio traumas patiria net nedideliu greičiu važiavę, į eismo įvykį pakliuvę vairuotojai. KTU Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis atsako, kas nutinka automobiliui susidūrus su kliūtimi ir kodėl net nedidelis greitis neprisisegus gali kainuoti gyvybę.
Koks greitis be saugos diržo gali būti mirtinas? Pavojingas mitas, kuriuo vadovaujasi dalis vairuotojų: važiuojant lėtai ir nedidelį atstumą be saugos diržo, nieko nenutiks. Ar tikrai?
D.Juodvalkis teigia, kad net ir abiem automobiliams važiuojant nedideliu greičiu, susidūrimas gali būti mirtinai pavojingas. „Įsivaizduokime, kad dviejų automobilių susidūrimo greitis siekia apie 40 km/val. Tuomet žmogaus, sėdinčio automobilyje, kūną veiks jėga, kuri yra net 15 – 20 kartų didesnė už jo kūno masę. Pavyzdžiui, 75 kg sveriantį žmogų veiks iki 1500 kg apkrova. Jeigu keleivis ar vairuotojas yra neprisisegęs saugos diržais, išsilaikyti sėdynėje veikiant tokio dydžio apkrovai neturės jokių galimybių. Jis toliau juda į priekį automobilio greičiu ir trenkiasi į automobilio salono elementus, gali būti išmestas iš automobilio salono. Neprisisegęs vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį maždaug 15 centimetrų ir krūtine sulaužo vairą“, – apie pavojus važiuojant nedideliu greičiu pasakoja KTU mokslininkas. Jo teigimu, mažai tikėtina, kad įvykus tokiam, susidūrimui, neprisisegus pavyks išvengti sunkių ar mirtinų sužalojimų. „Tuo tarpu sėdint automobilyje su prisegtu saugos diržu, tokio dydžio trumpalaikė apkrova žmogaus kūnui nekelia didelio pavojaus. Tikėtina, kad jis nepatirs jokių sužeidimų ar sunkių traumų, kadangi diržai tinkamai prilaiko jo kūną, atlaiko didelę dalį patiriamos apkrovos“.
Pašnekovas primena, kad didėjant važiavimo greičiui, proporcingai auga sunkių ir mirtinų sužalojimų neprisisegus rizika. „Kuo didesnis greitis, tuo didesnę apkrova susidūrimo atveju tenka žmogaus kūnui. Apibendrintai galima teigti, kad automobiliui važiuojant apie 70 km/val. greičiu neprisisegus saugos diržais ir susidūrus su kliūtimi, tikimybė nepatirti ypač sunkių ar net mirtinų sužalojimų yra arti nulio“, – teigia D.Juodvalkis. Koks smūgis neprisisegus pavojingiausias? KTU docento D.Juodvalkio teigimu, smūgio, patirto autoįvykio metu pasekmės priklauso ir nuo susidūrimo tipo. Jis aptaria dažniausiai pasitaikančius susidūrimus:
1. Automobiliai susiduria kaktomuša. Jeigu transporto priemonė kaktomuša susidūrė su kliūtimi, sprendimas nesisegti saugos diržų kainuoja labai daug. „Diržai efektyviausiai saugo būtent priekinių susidūrimų atveju. Taip yra dėl to, nes tokios avarijos pasitaiko dažniausiai ir automobilių konstruktoriai bei inžinieriai tobulina automobilių pasyvią saugą remiantis šia eismo įvykių statistika“, – aiškina mokslininkas.
2. Įvyksta šoninis smūgis. Pasak D. Juodvalkio, automobilio susidūrimai su kliūtimi ar kitu automobiliu šonu yra labai pavojingi, bet pasitaiko daug rečiau nei susidūrimai priekiu. „Šoninio susidūrimo atveju saugos diržai mažiau efektyvūs nei įvykus priekiniam automobilių susidūrimui. Tokiu atveju pagrindinę apsaugą užtikrina stipri kėbulo konstrukcija ir šoninės saugos pagalvės“.
3. Automobilis verčiasi. „Saugos diržai automobiliuose nėra projektuojami virtimo atvejams. Nepaisant to, jie ir tokiais atvejais saugo labai efektyviai, nes užtikrina, kad žmogus virtimo atveju nesitrenks į automobilio salono elementus ar kitą žmogų ir nebus išmestas iš automobilio“. KTU Transporto inžinerijos katedros docentas atkreipia dėmesį, kad nemažai neprisisegusių eismo dalyvių žūsta ne dėl tiesioginio smūgio, o išmesti iš automobilio. Nelaimės metu transporto priemonė verčiasi, sukasi ir mirtinai prispaudžia iš jos iškirtusius žmones. Akivaizdu: saugos diržas būtinas visais atvejais, nepriklausomai nuo važiavimo greičio, vairuotojo įgūdžio ir eismo sąlygų.
„Susidūrimo pobūdžio prognozuoti neįmanoma, tačiau užsegtas saugos diržas daugeliu atveju apsaugo nuo sunkių traumų ir net mirties. Tai elementari saugumo priemonė, kuria turime pasirūpinti vos įsėdę į automobilį“, – pabrėžia pašnekovas.
Publikuota: lrytas.lt
