Sėkmingai užbaigti TEDI pilotiniai mokymai „Tarpdisciplininiai mokymai apie programinės įrangos įrankių taikymą šiuolaikiniuose gaminių kūrimo procesuose“. Tai buvo intensyvi nuotolinių mokymų programa, skirta stiprinti studentų skaitmenines ir inžinerines kompetencijas.
Mokymai buvo įgyvendinti pagal „Erasmus+“ finansuojamą projektą (Teamwork-based Education and Digitalization as an Approach for the Interdisciplinary Engineering Training (TEDI) 2024-1-PL01-KA220-HED-000257156). Jie subūrė studentus bei akademinį personalą iš trijų Europos partnerių universitetų: Žešuvo technologijos universiteto (POLITECHNIKA RZESZOWSKA IM IGNACEGO LUKASIEWICZA) Lenkijoje, Oviedo universiteto (UNIVERIDAD de OVIEDO) Ispanijoje. Ši iniciatyva atspindi strateginį TEDI tikslą modernizuoti inžinerines studijas, skatinant tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir prasmingą skaitmeninių įrankių integravimą į studijų programas.
Intensyvios mokymų savaitės metu dalyviai vykdė kruopščiai suplanuotą programą, kurioje teorinės žinios buvo derinamos su praktinėmis, į veiklą orientuotomis užduotimis. Mokymuose daugiausia dėmesio skirta CAD pagrįstiems gaminių kūrimo procesams, CAE ir baigtinių elementrų metodą FEM (Finite Element Method) taikymui konstrukcijų analizei ir optimizavimui, taip pat medžiagų parinkimui ir jų eksploatacinių savybių vertinimui.
Vykdydami vadovaujamas užduotis ir spręsdami realius projektavimo iššūkius, studentai gilino supratimą apie tai, kaip šiuolaikiniai programinės įrangos įrankiai padeda priimti inžinerinius sprendimus, užtikrinti gaminių patvarumą ir skatinti inovacijas mechanikos, medžiagų bei statybos inžinerijos srityse.
Dalyvių atsiliepimai rodo, kad TEDI pilotiniai mokymai buvo vertingi tiek akademiniu, tiek praktiniu požiūriu. Mokymai suteikė galimybę gilinti žinias apie šiuolaikinius produktų kūrimo procesus, baigtinių elementų analizę, generatyvinį projektavimą ir pažangių programinės įrangos įrankių taikymą inžinerijoje.
Studentai savo atsiliepimuose ypač išskyrė generatyvinį projektavimą ir jo ateities potencialą, taip pat galimybę įgytas kompetencijas tiesiogiai pritaikyti studijose, baigiamuosiuose darbuose ir būsimoje profesinėje veikloje.
Nors kai kurios teorinės temos, tokios kaip FEM pareikalavo didesnio pasirengimo ir matematikos bei fizikos žinių, jos prisidėjo prie gilesnio inžinerinių sprendimų ir skaitmeninių simuliacijų supratimo, o mokymai sustiprino tarpdisciplininį požiūrį ir dalyvių pasirengimą dirbti su moderniomis inžinerijos technologijomis.
Michael Tannoury: „Sužinojau daugiau apie baigtinių elementų analizę ir generatyvinį projektavimą. Tai įdomios temos, turinčios didelį potencialą. Įgijau naujų CAD įgūdžių dirbdamas su „Fusion“, ypač simuliacijos srityje.“
Aistė Griciūtė: „Įgytos žinios gali būti tiesiogiai pritaikytos mano baigiamajam darbui. CAD modeliavimas, FEM analizė ir medžiagų parinkimo metodai padės atlikti struktūrinę analizę mano tyrimuose, padėdami man pasiekti efektyvesnius ir patikimesnius rezultatus.”
Gabrielė Žinkaitė: „Naudingiausia tema buvo generatyvusis produktų projektavimas, nes artimiausioje ateityje jis tikriausiai taps labai svarbus kuriant optimizuotus ir efektyvius inžinerinius sprendimus.“
Kristupa Šeškauskaitė: „Nors teorinė FEM dalis reikalavo gilesnio matematinių sąvokų ir fizikos principų supratimo, tai tikrai įdomi tema, nes padėjo geriau suvokti, kaip simuliacijos realiai veikia programinės įrangos priemonėse.”
Modestas Čepauskas: „Naudodamas „Autodesk Fusion“, sužinojau, kaip dirbtinio intelekto algoritmai gali generuoti optimizuotus projektavimo variantus, pagrįstus apibrėžtais apribojimais ir našumo kriterijais. Šis metodas leidžia inžinieriams ieškoti kūrybingų, efektyvių sprendimų, kuriuos būtų sunku sukurti rankiniu būdu, ir parodo generatyvinio projektavimo potencialą šiuolaikinėje produktų kūrimo srityje.”
