Šį rudenį startavo du tarptautiniai Europos Sąjungos finansuojami ERASMUS+ projektai „Strateginės partnerystės“ srityje, skirti tekstilės inžinerijos ir mados studijų kokybei gerinti bei specialistų kompetencijoms stiprinti – „Pažangiosios technologijos tekstilės ir mados pramonei (TEXMODA)“ ir „Tekstilės strategija inovatyviam aukštajam mokslui (TEXSTRA)“. Projektą TEXMODA koordinuoja KTU, o jam vadovauja Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos katedros docentė dr. Daiva Mikučionienė, o projekto TEXSTRA KTU vykdomiems darbams vadovauja tos pačios katedros profesorius dr. Rimvydas Milašius. Pastaruoju metu visose ES šalyse jaučiamas didelis susirūpinimas dėl tekstilės inžinerijos studijų, kadangi jaučiamas šios srities specialistų trūkumas, kuris kasmet darosi vis aštresnis.
Pasak projekto koordinatorės doc. D. Mikučionienės, projekto TEXMODA tikslas – stiprinti aukštojo mokslo vaidmenį tekstilės ir mados srityje skatinant inovacijas ir kūrybiškumą, pasitelkiant tarpdisciplininius metodus, dalijimąsi patirtimi per tarptautinę partnerystę. Vykdant TEXMODA projektą ir bendradarbiaujant aukštojo mokslo bei pramonės organizacijoms bus parengtas atviros prieigos e-mokymo kursas (MOOC), skirtas aukštojo mokslo rengiamų kvalifikacijų tekstilės ir mados srityje tinkamumui sparčiai kintančiai darbo rinkai užtikrinti. Tai bus pasiekta per žinių perdavimą iš akademinės erdvės į pramonę ir atvirkščiai. Tik abipusiai mainai gali užtikrinti geriausią specialistų rengimo lygį, o interaktyvūs internetiniai kursai palengvins absolventų mokymąsi visą gyvenimą bei naujausių mokslo pasiekimų perdavimą į pramonę. Šiame projekte bendradarbiauja 8 institucijos (penki universitetai ir trys asociacijos) iš 5 ES šalių – Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir Lietuvos. Anot dr. D. Mikučionienės, darbų daug, iššūkiai rimti, tačiau patirties yra – dalyvauta studijų projektuose pagal Leonardo da Vinči bei TEMPUS programas, taip pat 7BP mokslo projekte, koordinuotas Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo projektas. Ši patirtis bus sėkmingai panaudota koordinuojant ir šį didelį tarptautinį projektą. Lapkričio mėnesį Atėnuose įvyko pirmasis projekto partnerių darbinis susirinkimas, kurio metu buvo sudarytas detalusis veiklų vykdymo planas. Kitas partnerių susitikimas vyks Kauno technologijos universitete 2018 metų pradžioje.
TEXSTRA projektas taip pat skirtas studijoms tekstilės srityje stiprinti, orientuojantis į mokslo ir studijų sinergiją. Todėl šiame projekte dominuoja mokslo ir inovacijų institucijos, kurių projekte yra šešios, o universitetai tik keturi. Projekto metu bus parengti naujausiomis mokslo žiniomis paremti funkcinės tekstilės studijų moduliai. Šį projektą, kuriame bendrai dirba 10 institucijų iš 7 ES šalių (Graikijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Lietuvos) koordinuoja Rumunijos mokslinių tyrimų institutas, o KTU vykdomiems darbams vadovauja prof. R. Milašius. Pirmasis šio projekto partnerių susirinkimas įvyko lapkričio mėnesį Bukarešte. Projekto metu sukurtų modulių testavimui bus sudaryta tarptautinė studentų grupė, kuri visą savaitę klausys ir vertins modulius. Šie testavimai numatomi 2019 metų vasarą ir 5 KTU studentai turės galimybę nuvykti į Portugaliją. Studentams šie mokymai nieko nekainuos, taip pat jie gaus pilną kelionės ir apgyvendinimo finansavimą.
Taigi, abu šie projektai apima svarbiausias strategines jaunų specialistų rengimo sritis – absolventus, orientuotus į naujausiomis technologijomis grįstą pramonę, ir absolventus, orientuotus į mokslą, tyrimus, naujų medžiagų kūrimą. Tiek prof. R. Milašius, tiek doc. D. Mikučionienė jau daugelį metų dėsto tarptautinėje Tekstilės inžinerijos magistrantūros programoje, registruotoje Gento universitete Belgijoje. Tai rimtas tarptautinis KTU dėstytojų įvertinimas. Kaip teigia prof. R. Milašius, gaila, kad Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad tekstilės ir aprangos pramonė tėra primityvus nekūrybiškas darbas. Toks požiūris Vakarų Europos šalyse vyravo maždaug prieš 30 metų, kuomet gamyba buvo perkeliama į Rytų Azijos šalis. Senosios ES šalys pasimokė, jog šis žingsnis buvo žalingas tiek ekonomikai, tiek mokslu grįstų inovacijų vystymui, ir jau prieš gerą dešimtmetį sutelkė jėgas inovatyvių tekstilės ir mados technologijų vystymui bei specialistų rengimo stiprinimui. Deja Lietuva vis dar gerokai atsilieka, todėl tikimasi, kad TEXMODA ir TEXTRA projektai turės reikšmingos įtakos Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonės vystymui, orientuojant ją į aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, kuriam būtinos naujausios technologijos bei pramonės ir mokslo sinergija.