Erasmus+ DIG-MAN projektas skaičiuoja paskutinius įgyvendinimo mėnesius. Prasidėjęs ambicingais tikslais: integruoti skaitmenines priemones į produkto kūrimą ir mokymą apie gamybą, projektas išgyveno visą pasaulį sukausčiusią pandemiją ir kurį laiką bendradarbiavo, vykdė veiklas pasitelkus skaitmenines priemones.
Į projekto įgyvendinimą buvo įtraukti ir kiti Lietuvos ir užsienio šalių institucijų kolegos, kurie savo patarimais ir įžvalgomis padėjo tobulinti sukurtą vadovą dėstytojui ir 20 interaktyvių užduočių studentams. Pastarasis rezultatas orientuotas į magistro studijų programų studentą, studijuojantį inžinerijos bei gamybos srityse.
Visose partnerių institucijose vyko atranka į projekte numatytą intensyvią mokymosi ir praktikos savaitę, kuri balandžio 25-29 dienomis vyko Tartu mieste. Estijos gamtos mokslų universitetas priėmė 31 studentą ir 7 dėstytojus, 2 dėstytojai vedė mokymus nuotoliniu būdu.
Į tarptautinę Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) komandą buvo atrinkti 5 studentai iš trijų studijų programų: Aeronautikos inžinerijos, Mechatronikos, Mechanikos inžinerijos ir Pramoninio dizaino inžinerijos. Komandos dalyviai buvo ne tik lietuviai, bet ir studentai atvykę iš Indijos ir Ispanijos. Kitų universitetų komandos taip pat buvo iš skirtingų programų ir atstovavo ne tik partnerių šalis Estiją, Lenkiją, Italiją, Norvegiją, bet ir Vokietiją bei Pietų Korėją.
Pirmąją renginio dieną, po EMU universiteto pristatymo ir rektoriaus sveikinimo, studentai buvo suskirstyti į 5 tarptautines komandas. Pirmoji užduotis – aukščiausio bokšto statymas buvo skirta komandos formavimui ir susipažinimui. Tik pradėjus dirbti komandose tapo akivaizdu, kad susirinko motyvuoti ir bendrauti linkę būsimieji inžinieriai.
Antroji užduotis – 3D tilto projektas kėlė daugiausiai emocijų ir diskusijų, nes čia studentai turėjo sutarti dėl tilto dizaino, jo atitikimo pateiktoms sąlygoms, vertinimo kriterijams. Šios užduoties mentorius KTU dėstytojas Tomas Kuncius buvo pilnas gerų įspūdžių. Jis pažymėjo, kad tai buvo labai įdomi ir įtraukianti patirtis ne tik studentams, bet ir dėstytojams.
Projekte parengtos užduotys atitiko šiandienos pramonės poreikius, nes skaitmeninimas ir gamybos proceso automatizavimas – vieni iš Pramonės 4.0 svarbiausių dedamųjų. Šių mokymų metu buvo aptarta CAD, CAM, CAQ, CAE sistemų svarba, pristatyti realūs pavyzdžiai bei užduotys. Studentai turėjo galimybę patys suprojektuoti, spausdinti ir išbandyti tilto stiprumą, parašyti frezavimo ar tekinimo staklėmis G kodą rankiniu būdu arba naudojant CAM programinę įrangą.
T. Kuncius dalijasi, jog svarbiausias šių 5 dienų mokymų pliusas – tai realios praktinės veiklos, o ne teorinės dalies studijos. Mokymų savaitės metu buvo suorganizuota ekskursija po Tartu miestą, tradicinės virtuvės vakaras ir išvyka į apdirbamosios pramonės įmonę „Hanza“, tuo buvo siekiama kelti studentų motyvaciją, bendravimą, naujų žinių įgijimą bei pasaulėžiūros vystymą.
Visi intensyvios mokymų ir praktikos savaitės dalyviai sutarė, kad šios 5 dienos, skirtos studentams geriau susipažinti su šiandienos pramonės poreikiais, standartais, technologijomis ir įranga, su kaupu pateisino ir net pranoko visų dalyvių lūkesčius.
