Drabužių pramonė – viena didžiausių gamtos teršėjų pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad norint apsaugoti gamtą, vartotojams reikia visiškai atsisakyti mados. Kaip gamintojai sprendžia drabužių industrijos problemas ir kaip atpažinti tvaresnius rūbus, atskleidžia mados inžinerijos ir tvarumo ekspertai.
Pagrindinės aprangos pramonės keliamos aplinkosaugos problemos – senkantys natūralūs mūsų planetos ištekliai ir dėl neatsakingai auginamų pluoštų, pavyzdžiui, medvilnės, alinamas ir teršiamas cheminėmis medžiagomis dirvožemis, pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Gamybos inžinerijos katedros profesorė dr. Virginija Daukantienė.
„Neatsakinga mados pramonė taip pat teršia aplinką tekstilės gamybai ir apdailai naudojamomis cheminėmis medžiagomis, išmetamomis ir neperdirbamomis medžiagų atraižomis. Prie taršos prisideda ir patys vartotojai: tekstilės gaminių skalbimo metu į vandens telkinius patenka mikroplastikas, drastiškai auga neperdirbamų ir kitaip pakartotinai nepanaudojamų dėvėtų drabužių kiekis ir pan. Visa tai skatina klimato kaitą ir kitas neigiamas pasekmes“, – tvirtina mokslininkė.
Pasak „Lidl Lietuva“ Pirkimų tarnybos socialinės atsakomybės specialistės Karolinos Labulytės, neatsakinga aprangos pramonė gali kelti riziką ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
„Tekstilės gamybos sektoriuje iki pat šių dienų pasitaiko įvairiausių socialinių problemų: priverstinis ir vaikų darbas, sunkios darbo sąlygos, darbo saugos priemonių neužtikrinimas ir t.t. Esame girdėję apie atvejus, kai neetiški aprangos gamintojai neparduotus drabužius ir gamybos atliekas palieka sąvartynuose, nors deklaruoja perdirbantys. Stengdamiesi mažinti šių problemų mastą, mes itin atsakingai renkamės medvilnės gamintojus, perkame ją iš tvaresnių šaltinių bei nuolat ieškome, ką dar galime padaryti, kad mūsų gaminami drabužiai būtų tvaresni“, – sako K. Labulytė.
Tvarios medžiagos ir tvarus dizainas
Dr. V. Daukantienės teigimu, padėti madai tapti tvaresnei gali ne tik ekologiškai užauginta medvilnė, bet ir tokie natūralūs celiulioziniai pluoštai (dilgėlių, bambukų, kt.), kuriems užauginti nereikalingos cheminės medžiagos, t. y. įvairios trąšos, pesticidai ir kt.
„Taip pat tekstilės pramonėje vis labiau skatinamas perdirbtų pluoštų panaudojimas, o medžiagos apdorojamos efektyvesniais šiuolaikiniais įrenginiais. Pavyzdžiui, vietoj audinių blukinimo chloru ar kitomis agresyviomis medžiagomis tai daroma lazeriu. Vis dažniau naudojami natūralios kilmės dažai, o parenkant medžiagas atsižvelgiama ne tik į jų ekologiškumą, bet ir į vartojamąsias savybes – didesnį atsparumą dilimui, glamžumą ir kitas, kurios lemia ilgesnę drabužio dėvėjimo trukmę ir geresnį estetinį vaizdą“, – teigiamus pokyčius drabužių rinkoje vardija dr. V. Daukantienė.
Netgi drabužių dizainas gali prisidėti prie tvaraus aprangos vystymo – kuriant klasikinio dizaino drabužius, šie būna universalesni, nepavaldūs mados tendencijoms ir ilgiau išlieka aktualūs. Taip pat drabužių kūrėjai raginami kurti tokius gaminius, kuriuos būtų įmanoma perdirbti, o gamyboje eliminuoti tekstilės atraižų susidarymą.
Pataria žiūrėti į sertifikatus
Pasak KTU profesorės, aplinkai draugiškesnius drabužius galima atpažinti pagal įvairius ženklinimus ir gamintojo turimus sertifikatus.
„Pavyzdžiui, ISO 9001 (Kokybės vadybos sistemos), ISO 14001 (Aplinkos apsaugos vadybos sistemos), „Global Organic Textile Standard“ (GOTS, liet. Pasaulinis ekologiškos tekstilės standartas), Bluesign®, OEKO-TEX® ir kita informacija, rodo, kad įmonė yra įdiegusi aplinką tausojančius procesus, patikimą kokybės kontrolės sistemą ir tiekia rinkai kokybiškus, tvarius gaminius“, – teigia dr. V. Daukantienė.
Labulytė pasakoja, kad „Lidl“ drabužiai jau kurį laiką yra žymimi minėtais ir kitais tvarumo sertifikatais. Nuo 2022 m. galo visą medvilnę, naudojamą savo privačių prekės ženklų gaminiuose „Lidl“ įsigyja tik iš tvaresnių, sertifikuotų šaltinių, turinčių GOTS, „Cotton made in Africa“ “ (liet. „Medvilnė užauginta Afrikoje“) ir kitus sertifikatus.
„Pavyzdžiui, pirkdami „Cotton made in Africa“ sertifikuotus produktus, „Lidl“ pirkėjai remia smulkiuosius Afrikos medvilnės augintojus. Ši iniciatyva padeda gerinti jų socialines ir ekonomines sąlygas bei auginti medvilnę tvariau ir efektyviau, pavyzdžiui, tausojant vandenį ir dirvožemį, mažinant pesticidų naudojimą“, – sako K. Labulytė.
Tvaresni celiuliozės ir perdirbti pluoštai
Taip pat „Lidl“ siūlo įsigyti ir iš tvaresnių celiuliozės pluoštų – viskozės, liocelio ir modalo – pagamintus drabužius, žymimus „Ecovero“ bei „Tencel“ logotipais.
„Lidl“ parduotuvėse taip pat galima rasti iš perdirbto plastiko pagamintą sportinę aprangą bei batus. Pavyzdžiui, dalis „Crivit“ sportinės aprangos kolekcijos buvo pagaminta naudojant ne mažiau kaip 50 proc. perdirbtų plastiko atliekų, kurios buvo surinktos iš pajūrio regionų, paplūdimių ir salų. Ši gamybos technologija leidžia tausoti Žemės išteklių naudojimą, mažinti plastiko atliekų kiekį gamtoje ir užkirsti kelią jam patekti į jūras ir vandenynus.
Publikuota elta.lt
