Paskutinius dešimt metų pasaulinis biodyzelino gamybos verslo sektorius vystosi pakankamai nestabiliai. Kad alternatyvūs energijos šaltiniai taptų konkurencingi naudojamam iškastiniam kurui, visų pirma turi būti sukurtos pažangios ir efektyvios alternatyvių degalų gamybos ir konversijos technologijos. Dumbliai išsiskiria iš visų biomasės rūšių savo potencialu atliepti ateities energijos poreikius, akcentuojama jų atsinaujinanti prigimtis, atitinkanti darnos kriterijus, platus prieinamumas visame pasaulyje, didelis augimo greitis ir perdirbimo našumas bei aukštas prieaugis iš ploto vieneto, kas verčia laikyti juos potencialiai geriausia žaliava ateities biodegalų gamybai bei vertinga gamybos atlieka. Tam tikrų dumblių rūšių nauda labai priklauso nuo šalies geografinės padėties ir vyraujančių klimatinių sąlygų. Pranešime pristatomi duomenys yra atliktų išsamių tyrimų dalis apie galimus skirtingų technologijų sinergijus aspektus, siekiant integruoti biologines CO2 gaudykles į anglimi kūrenamos kogeneracinės jėgainės darbo procesą. Pagrindinės prielaidos ir ribinės sąlygos: jėgainė pastatyta šalyje, kuri randasi šalto ir drėgno klimato zonoje, dumblių biomasės auginimo angaro šildymui yra naudojama su dūmais išmetama žemo potencialo šiluma, kaip maisto šaltinis dumbliams auginti naudojami pramoniniai nutekamieji vandenys, į procesą integruojama biodegalų gamybą, o išspaudos naudojamos kaip dalinis pakaitalas angliai. Apskaičiuota, kad prie užsiduotų sąlygų, galimas įprastų autotrofinių dumblių rūšių pakeitimas heterotrofine rūšimi P.moriformis, dėl jos prigimtinės savybės nevykdyti fotosintezės (nereikalingas LED diodų apšvietimas auginimui); gali sutaupyti iki trečdalio viso reikalingo auginimui elektros energijos kiekio. Galiausiai, naudodami Diferencinį Skenavimo Kalorimetrijos ir Termogravimetrinės Analizės metodus, mes nustatėme termines P.moriformis aliejaus ir biodyzelino charakteristikas, kas leido įvertinti minėtas biodegalų rūšis kaip pakaitalą dyzelinui.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-03-19 - 2018-06-14
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
