Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas elektros energijai gaminti yra labai svarbus siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą. Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumų, vėjo energija vaidina dominuojantį vaidmenį Europos Sąjungoje, įtakodama technologinių išlaidų mažinimą ir viešąsias skatinimo programas. Savo ruožtu vėjo energijos diegimas atnešė nemenką socialinę ir ekonominę bei aplinkosauginę naudą, kalbant apie CO2 išmetimo mažinimą, vengimą iškastinio kuro ir darbo vietų kūrimą. (Rohe, 2020).
Nepaisant jau šiuo metu gaunamos naudos iš vėjo energijos panaudojimo, šios energijos diegimo ir platesnio taikymo galimybės yra aktualios. Lietuvoje vėjo energijos panaudojimo galimybės gana didelės. Lyginant su Europos Sąjungos rinka, svarbu įvertinti Lietuvos gamintojų galimybes įsijungti į ES vėjo energetikos komponentų vertės grandinę. Šio projekto veiklose numatyti tyrimai padės identifikuoti Lietuvos gamintojus, turinčius techninių galimybių (ar turėsiančių techninių galimybių po tam tikrų investicijų) ir galinčius įsijungti į ES vėjo energetikos komponentų vertės grandinę, įvertinti jų konkurencingumą, esamą mokslinių tyrimų bazę, mokslo ir pramonės bendradarbiavimo galimybes ir perspektyvas. Pagal šį projektą parengta studija turėtų atsakyti į visą eilę klausimų, tame tarpe ir į „kaip Lietuva galėtų tapti sėkmingu partneriu ES vėjo energetikos komponentų vertės grandinėje?“ ir „kokius veiksmus ir kokiu nuoseklumu reikėtų atlikti, siekiant sėkmingo Lietuvos įsijungimo ir tolimesnio dalyvavimo ES vėjo energetikos komponentų vertės grandinėje?“.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo taryba, Reikminių tyrimų projektai
Projekto rezultatai:
Atsinaujinančios ir tvarios energijos technologijų plėtra skatina intensyvų, efektyvų, ekologišką ir sudėtingą vertės kūrimą. Tuo būdu siekiama kuo labiau sumažinti pridėtinės vertės neturinčių operacijų skaičių ir maksimizuoti vertės kūrimą. Vėjo energetikos pramonės vertės grandinės modelis leidžia visapusiškai išanalizuoti vėjo energetikos komponentų vertės grandinę (VEKVG) formuojančius veiksnius, nustatyti bendrą vertės kūrimo procesą.
Norint pasiekti ambicingus kovos su klimato kaita tikslus ir sukurti reikšmingą ekonominę naudą Europos Sąjungos (ES) piliečiams, yra svarbu vykdyti atsinaujinančios energetikos komponentų gamybą pačioje Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje. Lietuvoje siūloma vėjo gamybą ir energijos kaupimo technologijas įtraukti į ES strateginės vertės grandinę. ES siekiant tapti lydere atsinaujinančios energetikos technologijų vystymo srityje, būtinas stabilus ir stiprus pramonės sektorius ir pastangos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.
Šiuo Projektu suformuota vėjo energetikos vertės grandinės (VEVG) samprata parodant vėjo energetikos komponentų vertės grandinės (VEKVG) vietą joje. Taip pat išanalizuotos vėjo energetikos plėtros tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje ir Europoje apimtis. Atlikta vėjo energetikos komponentų (VEK) gamybos technologijų ir VEK poreikio analizės. Apžvelgtos Europos šalyse naudojamos VEKVG, jų struktūra ir bruožai. Identifikuota Lietuvos VEKVG struktūra, jos ypatumai ir išanalizuota Lietuvos VEKVG esama būklė pritaikius verslo struktūros tyrimo rodiklių rinkinį. Pritaikius indeksų analizės, konkurencingumo veiksnių tyrimo, PEST (Politinių, Ekonominių, Socialinių ir Technologinių veiksnių) analizės ir apklausos metodus, ištirta Lietuvos įmonių verslo ir konkurencinė aplinka – jos palankumas pramonės įmonėms dalyvaujant VEKVG. Išskirtos pramonės ekonominės veiklos, kurios ateityje galėtų formuoti Lietuvos VEKVG, nurodant VEK, kurie galėtų būti gaminami šalyje, o taip pat apžvelgtos dalyvavimo VEKVG sąlygos įmonių pavyzdžiu. Išanalizuotos VEKVG plėtros perspektyvos politiniame ir socioekonominiame kontekstuose iki 2030 m. Taip pat visapusiškai išanalizuotos Lietuvos verslo, mokslo ir pramonės galimybės įsijungti į VEKVG Europoje. Identifikuotos perspektyviausios mokslo ir pramonės bendradarbiavimo sritys, parengtos bendradarbiavimo strategijos ir preliminarus veiksmų planas sėkmingam Lietuvos pramonės integravimui į VEKVG. Projekto vykdymo metu nustatyta, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, galėtų padidinti šalies pramonės galimybes dalyvauti VEKVG ir tokiu būdu sudarytų prielaidas naujoms investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui. Ypač daug neišspręstų dalykų yra mažos galios vėjo jėgainių srityje. Įvertinus, kad didelės galios vėjo jėgainių statymui yra daug apribojimų, galima teigti, kad mažos galios vėjo jėgainių statymas ateityje taps žymiai platesnis. Todėl moksliniai tyrimai mažos galios vėjo jėgainių problemoms spręsti turi labai didelę perspektyvą.
Projekto vykdymo metu parengtas mokslinis straipsnis „Competitiveness of industrial companies forming the value chain of wind energy components: the case of Lithuania“, kuris bus publikuojamas moksliniame žurnale „Sustainability“, ir dvi Studijos – „Lietuvos vėjo energetikos komponentų vertės grandinę formuojančių pramonės įmonių verslo aplinkos, konkurencingumo ir plėtros analizė” ir „Mokslo ir pramonės bendradarbiavimo vėjo energetikos komponentų vertės grandinėje patirtis ir perspektyvos“.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-02-02 - 2021-07-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Projekto partneriai: Lietuvos energetikos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas
