Projekto tikslas – atlikti kompleksinį vandens, purškiamo į dūmų dujas, šilumos perdavimo ir garų kondensacijos bei skirtingų taršos lygių rūko tyrimą ir rezultatus panaudoti optimizuojant valymo ir atliekinės šilumos panaudojimo technologijas, užtikrinant efektyvią ir tvarią energijos gamybą biokuro katilinėse. Projekto metu mokslininkai skaitiniu ir eksperimentiniu būdu ištyrė į dūmų dujas purškiamo vandens šilumos perdavimą ir vandens garų kondensaciją iš dūmų dujose esančio (iš biokuro išmetamo) vandens. KTU tyrėjų pareigos projekte buvo sukurti ir patobulinti programinę įrangą, skirtą lašelio šiluminei būsenai bei šilumos ir masės mainams (ŠMM) modeliuoti, ir atlikti eksperimentinius tyrimus.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto rezultatai:
Projekto metu sukurta ir patobulinta programinė įranga LASAS buvo naudojama ŠMM procesams modeliuoti visais lašelio fazių kaitos režimais. Atliekant skaitinius vandens lašelių ŠMM tyrimus buvo taikoma kompleksinė perspektyva, skirta kombinuotųjų pernašos procesų, vykstančių kondensacijos, pereinamojo ir pusiausvyrinio garavimo fazių kaitos režimuose, sąveikai. Analizė išryškino lašelio dispersiškumo įtaką ŠMM procesams.
Eksperimentinis vandens lašelių įšilimo ir fazinių pokyčių tyrimas atliktas naujai sukonstruotoje eksperimentinėje sąrankoje. Gauti rezultatai patvirtina, kad papildomai sudrėkintos dūmų dujos keičia pernašos procesų intensyvumą visuose lašelio fazių kaitos režimuose.
Vandens garų kondensacijos dūmuose eksperimentai atlikti LEI Branduolinės inžinerijos laboratorijoje, naudojant rekonstruotą eksperimentinę įrangą. Eksperimentų rezultatų analizė parodė, kad lyginant abu atvejus, didelės įtakos šilumos perdavimui kondensaciniame ekonomaizeryje nėra. Galiausiai buvo sukurtas šilumos siurblio maketas, skirtas mažo potencialo atliekinei šilumai išgauti. Šiuo tikslu atlikta daug eksperimentų ir nustatyta įvairių parametrų įtaka šilumos atgavimui šilumos siurblyje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020-03-10 - 2022-12-31
Projekto koordinatorius: Lietuvos energetikos institutas
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas
