Tarptautinėje energetikos agentūroje dirbantis KTU alumnas: tvari energetikos ateitis – saugi energetikos ateitis

Klimato kaita, augantis dirbtinio intelekto elektros poreikis, kritinių mineralų tiekimo koncentracija, elektromobilių revoliucija – energetikos pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Šiuos pokyčius ne tik stebi, bet ir juos modeliuoja lietuvis Oskaras Alšauskas, dirbantis Tarptautinėje energetikos agentūroje (International Energy Agency, IEA) Paryžiuje. Jo atliekamos analizės tampa pagrindu sprendimams, kuriuos priima pasaulio vyriausybės, pramonės lyderiai ir finansų įstaigos.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF) termoinžineriją baigęs Oskaras Alšauskas šiandien dirba vienoje įtakingiausių pasaulio institucijų – Tarptautinėje energetikos agentūroje (IEA), kur priklauso Pasaulio energetikos perspektyvų komandai. Būtent ši komanda kasmet rengia pagrindinę pasaulio energetikos apžvalgą, laikomą aukso standartu globalių energetikos analizių ir perspektyvų srityje.

Grįžo kaip geopolitinis ginklas

Vienas svarbiausių darbų, prie kurio prisidėjo KTU alumnas – lapkritį išleista „World Energy Outlook 2025“ publikacija, kuri apžvelgia globalias energetikos rinkos tendencijas. Šiemet čia daug dėmesio skiriama saugumo ir politinio neaiškumo temoms.

„Rusijos karas Ukrainoje pažymėjo naują etapą, kuriame energetika grįžta kaip geopolitinis ginklas – kažkas, ko nematėme nuo 1973 m. naftos krizės, kuri buvo IEA įkūrimo priežastis. Šiandien energetikos saugumo rizikos tapo labai įvairios, galinčios įtakoti kaip niekad anksčiau daug skirtingų kuro, medžiagų, infrastruktūros bei technologijos rūšių“, – sako O. Alšauskas.

Jo teigimu, taip pat būtų galima pabrėžti potencialius pavojus dėl kritinių mineralų tiekimo grandinės koncentracijos Kinijoje. Ši šalis rafinavimo sektoriuje yra pagrindinė devyniolikos iš dvidešimties strateginių mineralų, susijusių su energetika, perdirbėja. Kalbėdamas apie retųjų žemių elementus (kurie yra plačiai naudojami ir gynybos sektoriuje), O. Alšauskas pabrėžė, kad Kinijai priklauso 91 proc. rafinavimo rinkos.

„JAV, Australijoje ir Malaizijoje vystant nemažai projektų, ši dalis iki 2035 m. sumažės tik iki 75 proc. (jei visi projektai bus laiku baigti), tad rizikos artimiausiu metu niekur nedings“, – sako jis.

Nuo dirbtinio intelekto iki klimato kaitos

Dar vienas KTU alumno darbas – neseniai išleista „Energy and AI“ publikacija, kuri šiuo metu yra svarbiausias leidinys pasaulyje, apžvelgiantis energetikos sektoriaus ir dirbtinio intelekto įtakas vienas kitam.

Pasak jo, pasibaigus COP30 klimato kaitos renginiui Beleno mieste Brazilijoje ir šalims atnaujinus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, IEA turės daug darbo integruojant šias naujas ambicijas į modeliuojamas projekcijas.

„Žinoma, jau ruošiamės ir renkame duomenis „Global Electric Vehicle Outlook“ 2026 metų leidiniui“, – pasakoja KTU alumnas.

Modernios visuomenės pagrindas

Kalbėdamas apie savo ir būsimų, esamų studentų karjeros pasirinkimą, ekspertas pabrėžia, kad energetikos sektorius šiandien yra vienas plačiausių ir dinamiškiausių pasaulyje.

„Energetika persipina su ekonomika, inžinerija, aplinkosauga, gynyba, ar net sociologija. Todėl svarbiausia – būti smalsiam ir nebijoti naujovių. Šiandieninės galimybės dažnai atsiranda netikėtai, kaip kad dabar – dirbtinis intelektas, kuris per kelerius metus tapo svarbia tema energetikoje“, – sako jis.

O. Alšausko teigimu, ši sritis reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir atsakomybės, mat energetika yra modernios visuomenės pagrindas – ji užtikrina augimą, saugumą ir gyvenimo kokybę. Jis pabrėžia ir tai, kad būtent šis sektorius atsakingas už maždaug 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Todėl labai svarbu kelti sau kaip specialistui aukščiausius standartus – jūsų darbas turės realų poveikį žmonių gyvenimui“, – sako jis.

Tvarumas – ne pasirinkimas, o būtinybė

Kalbėdamas apie savo požiūrį į tvarumą, KTU alumnas pabrėžia, kad tvari energetika nėra idealizmas, o saugumo klausimas.

„Yra daug įtakingų žmonių ir organizacijų, teigiančių, kad ekonomika negali augti be iškastinio kuro. Manau, svarbu yra kalbėti ir apie tai, jog tvari energija diversifikuoja energijos tiekimą ir infrastruktūrą, suteikdama naujų saugumo garantijų, o saugumas suteikia daugiau galimybių ekonomikos augimui. Tvari energija mažina grėsmes, kurios kyla dėl iškastinio kuro importo priklausomybių bei klimato kaitos. Klimato kaita jau dabar daro milžinišką žalą, o jos poveikis tik didės“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, gaisrai Kalifornijoje ar Australijoje, potvyniai Valensijoje ar Pietryčių Azijoje, sausra Rytų Afrikoje – klimato kaitos padariniai jau čia, ir jie įtakoja visus. Jis priduria, kad tvarumas gali prasidėti ir nuo asmeninių pasirinkimų – kaip keliaujama, kas valgoma, kas perkama ir kiek vartojama.

„Tikiu, kad energetikos ateitis bus tvari – nes kitaip būti negali, jei norime turėti saugią ateitį sau ir savo vaikams. Dirbti šioje srityje yra ne tik malonumas, bet ir atsakomybė. Ir tai yra geriausia motyvacija“, – apibendrina KTU MIDF alumnas.