Kaip šiandien turėtų atrodyti inžinerinis ugdymas? Ar pakanka tik teorinių žinių, ar vis dėlto reikia daugiau – realių iššūkių, tarptautinės patirties ir komandinio darbo? Į šiuos klausimus atsakymų ieškoma įgyvendinant Erasmus+ projektą Teamwork-based Education and Digitalization as an Approach for the Interdisciplinary Engineering Training (TEDI), kurio dalimi tapo pilotiniai mokymai Kauno technologijos universitete (KTU).
Dvi savaitės, sujungusios teoriją ir praktiką
Pilotiniai mokymai buvo organizuoti dviejų savaičių formatu, leidusiu nuosekliai pereiti nuo teorijos prie realaus jos pritaikymo.
Pirmoji savaitė vyko nuotoliniu būdu ir buvo skirta žinių gilinimui. Dalyviai nagrinėjo visą šiuolaikinio produkto kūrimo procesą – nuo „design thinking“ metodikos iki sudėtingų sistemų projektavimo, simuliacijų ir skaitmenizacijos sprendimų. Tai padėjo suvienodinti dalyvių žinių lygį ir sukurti bendrą pagrindą tolimesniam darbui.
Antroji savaitė persikėlė į KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetą, kur mokymai įgavo praktinį pagreitį. Studentai dirbo komandose, sprendė realias inžinerines problemas, kūrė produktų koncepcijas, atliko analizę ir testavo sprendimus, taikydami šiuolaikinius inžinerinius įrankius.
Mokymasis, kuris vyksta ne tik auditorijoje
Svarbi mokymų dalis buvo ryšys su pramone. Vizitas į „Axioma Metering“ leido pamatyti, kaip teoriniai sprendimai pritaikomi realioje gamyboje.
Ne mažiau reikšmingi buvo ir neformalūs elementai – komandų formavimo veiklos, kultūriniai vakarai bei tinklaveika, stiprinusi dalyvių tarpusavio ryšius.
Daugiau nei techninės žinios
Pasak Regitos Bendikienės, Gamybos inžinerijos krypties studijų programų vadovės, tokios iniciatyvos vertė gerokai pranoksta techninių žinių įgijimą. Studentai ne tik gilina savo kompetencijas, bet ir ugdo gebėjimą dirbti komandoje, spręsti kompleksines problemas bei prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos.
Anot jos, didžiausi pokyčiai vyksta ten, kur jų ne visada galima išmatuoti – kai studentai išeina iš savo komforto zonos, mokosi veikti tarpkultūrinėje aplinkoje ir nebijoti nežinomybės.
Patirtis, kuri formuoja ateitį
Regita Bendikienė pabrėžia, kad būtent tokios patirtys formuoja ne tik būsimus inžinierius, bet ir atvirus, globaliai mąstančius profesionalus. Tarpdiscipliniškumas, skirtingos patirtys ir realios užduotys sukuria aplinką, kurioje mokymasis tampa asmeninis ir prasmingas.
Pilotiniai mokymai dar kartą patvirtina, kad inovatyvūs, bendradarbiavimu grįsti mokymo modeliai yra būtini siekiant rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, pasirengusius veikti globalioje inžinerinėje ekosistemoje.
