Ritos Garbaravičienės labdaros ir paramos fondas („RG fondas“) bei Kauno technologijos universitetas (KTU) įsteigė Jono Vlado Garbaravičiaus stipendiją bakalauro ir magistro studijas pasirinkusiems Mechanikos inžinerijos ir Termoinžinerijos studijų programų studentams.
Pirmasis specialistas
Stipendijos tikslas – suteikti sąlygas gabiems ir perspektyviems jaunuoliams įgyti energetikos krypties išsilavinimą, taip pagerbiant šioje srityje beveik 50 metų dirbusį dėstytoją J. V. Garbaravičių.
J. V. Garbaravičius (1918–2000) – pirmasis diplomuotas pramoninės šiluminės energetikos inžinierius Lietuvoje, išsilavinimą įgijęs dar 1945 m., tuomečiame Kauno universitete (šiuo metu – KTU). Tarpukariu išsilavinimo teisės srityje siekęs J. V. Garbaravičius, po karo ir tremties Sibire grįžęs į Lietuvą, nusprendė pakreipti savo profesinį kelią energetikos kryptimi ir pradėjo dirbti Šiluminių variklių katedroje.
Baigęs studijas J. V. Garbaravičius katedros nepaliko ir savo profesinę karjerą paskyrė energetikai. Tuomečiame Kauno politechnikos institute jis pradėjo dirbti pedagogu, palaipsniui kildamas akademinės karjeros laiptais. Energetikos mokslų krypčiai vystyti ir specialistams rengti jis skyrė beveik 50 metų.
„Šiluminės energetikos katedrai ir joje vykdomoms studijų programoms mano tėtis J.V.Garbaravičius paskyrė visą savo profesinį gyvenimą. Jis buvo labai šviesus, savo darbui nuoširdžiai atsidavęs žmogus. Įkvėptas jo, šią studijų kryptį vėliau pasirinkau ir aš. Tad tiek KTU Šiluminės energetikos katedra (šiuo metu Energetikos katedra), tiek ši sritis mūsų šeimai yra labai svarbi ir reikšminga. Norėdamas įprasminti savo tėčio darbus ir skatinti energetikos mokslų srities plėtojimą nusprendžiau inicijuoti partnerystę su KTU“, – sako vienas iš „RG fondo“ steigėjų, J.V.Garbaravičiaus sūnus Arvydas Garbaravičius.
Tėvo pavyzdys
Jonas Vladas buvo pirmasis aukštąjį išsilavinimą įgijęs Garbaravičių šeimos atstovas.
A. Garbaravičius tikisi, kad aukštojo mokslo svarba išliks reikšminga ir tolesnėms šeimos kartoms. „RG fondo“ steigėjui ši stipendija labai svarbi asmeniškai – kaip galimybė, skatinanti studentus siekti savo tikslo aukštojo mokslo srityje.
„Aukštasis išsilavinimas – tai tarsi tradicija, kurią šeimoje perduodame iš kartos į kartą. Man ją perdavė tėvas, aš, jį įgijęs, tradiciją siekti išsilavinimo perdaviau savo vaikams, kurie, tęsdami šeimos tradiciją, taip pat turi universitetinį išsilavinimą. Tikiuosi, kad kažkuris iš anūkų ne tik baigs magistrantūros studijas kaip mano tėvas, aš ir mano vaikai, bet ir pabandys doktarantūros studijas“, – sako A. Garbaravičius.
Reiklus, bet dėmesingas
J. V. Garbaravičių buvę studentai ir kolegos prisimena kaip gerbiamą, paprastumu, tikslumu ir pedantiškumu išsiskiriantį žmogų.
„J. V. Garbaravičius gerąja prasme pedantiškai žiūrėdavo į kontaktinius užsiėmimus. Niekada nevėluodavo, paskaitą pradėdavo visuomet laiku ir baigdavo sekundės tikslumu. Gerai menu keletą atvejų, kai paskaitos pabaigoje sakydavo: „Dar liko keliolika sekundžių, todėl užsirašykite kitos paskaitos temą” ir dar spėdavo pateikti įžanginį sakinį“, – prisimena buvęs J. V. Garbaravičiaus studentas, o vėliau ir kolega, prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas.
Jo teigimu, studentams dėstytojas buvo reiklus, tačiau ir išskirtinai dėmesingas. Visuomet po paskaitų rasdavo laiko individualioms konsultacijoms.
„Man pradėjus dirbti Šiluminės energetikos katedroje asistentu, teko su J.V.Garbaravičiumi pabendrauti ir kaip jaunam kolegai, šiek tiek patalkinti vedant praktinius užsiėmimus. Jiems pasirengimą palengvindavo konkretūs bei profesionalūs ir geranoriški dėstytojo metodiniai patarimai. Vertindamas netgi ir šių dienų kontekste, Joną laikau dėstytojo etalonu“, – sako G. Miliauskas.
J. V. Garbaravičiaus profesionalumą išskiria ir buvęs jo studentas, o vėliau – kolega doc. dr. Kęstutis Buinevičius.
„J. V. Garbaravičiaus dėstymas buvo aukščiausio profesionalumo lygio – labai nuoseklus, detalus, išgrynintas medžiagos pateikimas. Jis sugebėdavo išreikalauti nuoseklaus studentų darbo per visą semestrą. Reiklus, tačiau geranoriškas, objektyviai vertinantis studentų žinias. Dėl visų šių bruožų studentų dėstytojas buvo gerbiamas ir vertinamas. Kaip kolega visada buvo malonus, pasirengęs patarti, padėti. Tai labai svarbu, kai esi jaunas dėstytojas ir kai tau reikia gerų patarimų“, – teigia doc. dr. K. Buinevičius.
O buvęs J. V. Garbaravičiaus studentas doc. dr. Juozas Gudzinskas kaip išskirtinį dėstytojo profesinį bruožą išskiria tikslumą.
„Šiluminės energetikos katedrą baigiau 1980 m., o J. V. Garbaravičius buvo mūsų grupės kuratorius. Mes visi jį mėgome už jo paprastumą ir konkretumą. Atsimename jį kaip labai pedantišką ir tikslumą mėgstantį dėstytoją. Visuomet viską fiksuodavo savo užrašuose, lentelėse, sąrašuose“, – prisimena doc. dr. J. Gudzinskas.
Svarbi pagalba
Stipendiją inicijavusių „RG fondo“ steigėjų teigimu, į ją pretenduoti galės visi KTU Mechanikos inžinerijos energetikos krypties bakalauro specializacijos ir Termoinžinerijos magistro studijų programų studentai. Nors stipendija – vienkartinė, bus galimybė ją gauti pakartotinai.
Svarbiausi kriterijai – studentų rezultatai, motyvacija, kūrybiškumas ir aktyvumas mokslinėje veikloje.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekano Andriaus Vilkausko teigimu, vardinė J. V. Garbaravičiaus stipendija ypač svarbi tiems studentams, kurie priversti ne tik studijuoti, bet ir dirbti.
„Visų pirma, stipendija – tai nesavanaudiškas dėmesys ir itin svarbi pagalba jaunam žmogui studijuoti. Deja, bet ne visi studentai turi galimybę visą savo laiką skirti vien studijoms. Dalis jų savo produktyvumą yra priversti padalyti į dvi dalis, pusę jo skirdami darbui. Dėl šios priežasties stipendijos padės jauniems žmonėms daugiau laiko ir dėmesio skirti studijoms, taip siekiant aukštesnių mokslo pasiekimų. Antra vertus, tai ir studentų kūrybiškumo skatinimas, motyvuojant juos rinktis aktualias ir realias energetikos problemas sprendžiančias baigiamojo darbo temas“, – teigia dekanas.
Jo teigimu, visais šalies raidos etapais energetika buvo daugiakryptė sritis, neatsiejama nuo politikos, ekonomikos ir pramonės. Šiandien viešojoje erdvėje ir energetikos, atsinaujinančios energijos šaltiniams bei su šia sritimi susijusiems aplinkos taršos klausimams skiriant ypač daug dėmesio atsiranda sprendimus pasiūlyti galinčių jaunų specialistų poreikis.
„Energetika – perspektyvi ir visuomet paklausi sritis. Juk žmogaus gyvenimui ir ūkinei veiklai užtikrinti visada buvo ir bus reikalinga energija. Tiesa, šiuo metu pasaulyje kyla naujų CO2 emisijos bei taršos mažinimo prioritetų. Įvertindami tai, atitinkamai adaptavome ir savo studijų turinį. Suprantame, kad dar gali užtrukti šiek tiek laiko, kol reikšmingi pokyčiai persikels ir į pramonę, tačiau tikime, kad dabartiniai studentai bus būtent tie, kurie kurs modernią energetikos kryptį“, – teigia A. Vilkauskas.
Šiuo metu pirmos pakopos energetikos studijų kryptį KTU universitete kasmet renkasi vidutiniškai apie 30 studentų. Apie 15–20 studentų kasmet stoja į Termoinžinerijos magistrantūros studijas. Stojantys 2021 m. jau turės galimybę pretenduoti į J. V. Garbaravičiaus stipendijas.
Daugiau informacijos apie stipendijas studentai gali rasti KTU interneto svetainėje.
