Pasaulinė Covid-19 pandemija tapo vienu iš didžiausių iššūkių aviacijos sektoriui. Spalio 12–18 d. reguliarių skrydžių pasaulyje buvo sumažėję 46,4 proc. palyginus su panašiu laikotarpiu 2019 m. Prognozuojama, kad vėl griežtėjantys skirtingų vyriausybių suvaržymai dar labiau paveiks pasaulinę aviacijos pramonę, o per metus bus prarasta apie 314 mlrd. JAV dolerių pajamų, gaunamų iš oro transporto keleivių.
Tačiau, nepaisant esamos situacijos, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės Elenos Jasiūnienės teigimu, moksliniai tyrimai aviacijos srityje vykdomi toliau.
„Deja, bet dažnai žmonės supranta mokslo naudą tik susidūrę su katastrofomis, pandemijomis ir kitomis nenumatytomis aplinkybėmis. Moksliniai tyrimai turi būti vykdomi būtent dėl to, kad galėtume užbėgti šiems dalykams už akių“, – pastebi KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. E. Jasiūnienė.
Profesorė aeronautikos srityje dirba jau ilgus metus, aktyviai dalyvauja Europos aeronautikos mokslo tinklo (EASN) veikloje, yra šios asociacijos nacionalinis kontaktinis asmuo Lietuvoje, o praėjusių metų rugsėjį buvo išrinkta į EASN direktorių tarybą. Tarybą sudaro šeši žmonės iš skirtingų šalių: tai orlaivių projektavimo, aerodinamikos, medžiagų ir mechanikos inžinerijos bei neardomosios kontrolės specialistai.
Siekia sumažinti išmetamus CO2 kiekius
Aeronautikos mokslas, pasak profesorės, ir toliau išlieka aktualus. Viena iš pagrindinių tyrimų krypčių iki šios dienos – sumažinti išmetamus anglies dioksido (CO2) kiekius. Tam ieškoma įvairių sprendimų: vyksta tyrimai kuriant elektrinius lėktuvus, lengvinant dabartinių lėktuvų konstrukcijas.
„Norint to pasiekti, vietoje metalų yra naudojamos įvairių konstrukcijų kompozicinės medžiagos, taip pat kuriamos naujos. Šios konstrukcinės medžiagos, sudarytos iš kelių skirtingos prigimties medžiagų“, – pažymi didelę patirtį šioje srityje sukaupusi tyrėja.
Visgi, anot jos, gamybos ar naudojimo metu jose gali atsirasti įvairių defektų, o tai sumažina konstrukcijų patikimumą. Todėl ypač svarbu kurti naujas medžiagų patikros technologijas, kurios užtikrintų saugią eksploataciją.
„Nors šiuo metu atrodo, kad CO2 kiekio mažinimas, ypač aviacijoje, kai mažiau skraidoma, nebėra tokia didelė problema, tačiau tikrai tikiu, kad kolegų mokslininkų pastangomis pandemija bus suvaldyta, o žmonės vėl pradės vis daugiau keliauti naudodami oro transportą. Todėl labai nesinorėtų, kad neužilgo tektų spręsti uždelstą problemą dėl klimato kaitos“, – teigia E. Jasiūnienė, pabrėždama, kad moksliniai tyrimai turi būti vykdomi galvojant apie ateitį.
Aeronautikoje – vis daugiau moterų
Profesorė tikina, kad aeronautikos specialistų trūkumas rinkoje jaučiamas nuolat. Vien šalia Kauno yra įsikūrusios kelios įmonės, dirbančios lėktuvų aptarnavimo srityje.
Tačiau Tarptautinės aviacijos moterų asociacijos (angl. International Aviation Womens Association, angl. IAWA) tyrimo duomenimis, aviacijos ir kosmoso pramonėje tik 6 proc. moterų dirba komercinėmis pilotėmis, 26 proc. skrydžių vadovėmis, 18 proc. skrydžių dispečerėmis, 9 proc. moterų – aviacijos ir kosmoso inžinierėmis. Vis dar neretai vyriška vadinamoje srityje moterų – mažuma, bet E. Jasiūnienė pastebi, kad situacija pamažu keičiasi.
„Moterų, dirbančių tiek aeronautikos srityje, tiek technikos mokslo srityje, vis dar nėra daug, tačiau šis skaičius nuolat didėja“, – sako ji.
Europos Sąjungoje pastaruoju metu skatinamas moterų dalyvavimas įvairiose srityse, taip pat ir aeronautikos moksle, todėl į šią sritį įsilieti palanku ir moterims.
„Moterų susidomėjimas aeronautika tikrai auga – atsiranda vis daugiau merginų, pasirenkančių studijas aeronautikos srityje įvairiose pakopose. Be to, mokslinėse konferencijose sutinku vis daugiau moterų, atliekančių tyrimus aeronautikos srityje“, – pastebi KTU mokslininkė.
Anot jos, dirbant šioje srityje niekada negali stovėti vietoje – svarbu nuolat sekti naujoves, mokytis ir tobulėti, įsisavinti naujas technologijas.
„Tiek vyrams, tiek moterims kylantys iššūkiai tokie patys, todėl moterys nerimauti dėl to neturėtų, – įsitikinusi E. Jasiūnienė. – Esu vienintelė moteris EASN taryboje. Manau, kad būtent išrinkimas į Tarybą parodo tai, kad esi vertinamas nepriklausomai nuo savo lyties“.
KTU profesorė E. Jasiūnienė EASN taryboje yra atsakinga už mokslą. EASN – tarptautinė ne pelno asociacija, skirta Europos aeronautikos mokslų ir technologijų plėtrai. Tai atvira asociacija, jungianti aviacijos ir kosmoso tyrimų akademines institucijas.
Tikslas – naujos žinios ir proveržio technologijos
Šiuo metu Europos aeronautikos mokslo tinklui (EASN), į kurios direktorių tarybą trejų metų kadencijai išrinkta KTU profesorė E. Jasiūnienė, priklauso daugiau nei 400 narių įvairiose Europos šalyse.
EASN siekia sudaryti sąlygas, kurios palengvintų akademinius mokslinius tyrimus nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu mastu, remti akademinę bendruomenę kuriant naujas žinias ir proveržio technologijas, taip pat skleisti žinias, naujoves bei inovatyvias technologijas.
„Tebesitęsiant pandemijai, EASN taryboje toliau aktyviai diskutuojame apie dabartinius mokslo prioritetus tiek aeronautikos, tiek kosmoso srityje, aktyviai dalyvaujame sprendžiant, kokios tematikos bus įtrauktos į būsimas Europos mokslinių tyrimų programas. Darbai nesustoja, tik, kaip ir daugumai, pasitarimai, konferencijos persikėlė į virtualią erdvę“, – teigia E. Jasiūnienė.
KTU taip pat vykdo mokslinius tyrimus ir studijas aeronautikos srityje keliuose padaliniuose.
„Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, kurį atstovauju EASN veikloje, vykdė ir vykdo mokslinius projektus aeronautikos srityje, tokius kaip „NDTonAir“ „Safejoint“ ar „Nanoscan“. Instituto kompetencijos, reikalingos aeronautikoje yra neardomųjų bandymų metodų kūrimas naujoms medžiagoms, struktūroms“, – pažymi KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. E. Jasiūnienė.
Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas vykdo aeronautikos inžinerijos ir aviacijos inžinerijos studijas, turi nemažai mokslininkų dirbančių aeronautikos srityje. Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojai ir mokslininkai taip pat dalyvauja tiek studijų procese, tiek moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su aviacija.
„Tokios KTU veiklos ir kompetencijos naudingos EASN vykdomų veiklų kontekste“, – tikina KTU profesorė E. Jasiūnienė.
