Rašoma lrytas pranešime spaudai.
Specialistai primena: žibintuvėlis, kepurė su šviesą atspindinčiais elementais ar šviesą atspindinti liemenė, įjungtas išmaniojo telefono žibintuvėlis – visos priemonės įspėti vairuotojus tamsoje tinkamos, ypač keliaujant užmiestyje, kur įprastai nėra jokio apšvietimo, o atšvaito nei ant rankinės ar drabužių nėra. Kita vertus, pasirinkti atšvaitą taip pat nėra paprasta – ne tik dėl gausybės variantų, bet ir jų kokybės.
Dažnas pėsčiasis, eidamas kelkraščiu, tiesiog pasišviečia mobiliojo telefono žibintuvėliu. Kai kurie kišenėje nešiojasi įprastą žibintuvėlį. Visgi vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų būti saugiam kelyje tamsiuoju paros metu – tinkamai prisisegti atšvaitą. Atšvaitas pats savaime nešviečia, tačiau atspindi į jį nukreiptą šviesą. Taigi, jį geriausia segti automobilių žibintų aukštyje, kad būtų matomas automobilių vairuotojams.
Saugaus vairavimo ekspertas Darius Grinbergas teigė pėsčiuosius kelyje be atšvaitų arba bent be prožektoriaus pastebi vis rečiau. Kiek dažniau – mieste, tačiau mažesnių miestelių ar kaimų gyventojai išties stebina atsakingumu. Jei segasi atšvaitą, tai bent kelis, neapšviestais kelkraščiais keliauja pasišviesdami įprastu žibintuvėliu ar bent telefono žibintuvėliu. „Per pastaruosius kelerius metus pažanga – didžiulė. Dažniau be atšvaitų tamsesnėmis gatvėmis žmonės vaikšto mieste, galbūt, apie juos net nesusimąsto, nes įpratę, jog dauguma gatvių apšviestos. Išmaniojo telefono žibintuvėlis, prožektorius ar žibintuvėlis – visos šios priemonės gali padėti perspėti vairuotoją: „aš esu čia“. Kalbant apie dviratininkus, dažniau pamatysi be šalmo nei šviesą atspindinčios liemenės“, – atkreipė dėmesį D. Grinbergas.
Pašnekovo akimis, ne mažiau nei atšvaitų nenešiojimas opi kita problema – nekokybiški atšvaitai. Jis pats neseniai pateko į situaciją, kuomet važiuodamas labai lėtai, tačiau menkai apšviesta gatve, pastebėjo pėsčiąjį, ant jo striukės rankovės prisegtą atšvaitą, tačiau šis šviesos neatspindėjo. Vairuotojas pirmiausia išvydo žmogaus siluetą, bet ne atšvaitą.
Taigi, atšvaitą būtina rinktis atsakingai, o paprasčiausias būdas patikrinti, ar jis gerai atspindi šviesą – tamsiame kambaryje apšviesti jį žibintuvėliu. Kokybiški atšvaitai ženklinami CE ženklu ir atitinka standartą EN13356. Efektyviausias atšvaitas 25 kv. cm (5 x 5 cm) dydžio. Dviratininkus vairuotojai geriausiai mato, jei šie užsidėję atšvaitą ant kojos, o pėsčiuosius – jei atšvaitas uždėtas ant rankos arba kojos.
Drabužiai – ne panacėja
Būti matomiems tamsiuoju paros metu padeda ir drabužiai. Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje drabužiams ar aksesuarams siūti naudojamos specialios medžiagos, labiau matomos kelyje tuomet, kai pastebėti pėsčiuosius ypač sudėtinga.
Kaip pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorė dr. Virginija Daukantienė, moksliniais tyrimais patvirtinta, kad geriausiai aplinkoje matomi drabužiai, kurių spalva labiausiai skiriasi nuo vyraujančių aplinkoje. Dienos metu geriausiai matomi ryškių spalvų – geltonos, oranžinės, raudonos – drabužiai, tamsiuoju paros metu – drabužiai, pagaminti iš pilkos arba baltos spalvos šviesą atspindinčių medžiagų, ar drabužiai, turintys šviesą atspindinčių medžiagų elementų, pavyzdžiui, juostų.
Visgi, vien tik drabužiai sutemus saugiau jaustis nepadės. Pėsčiuosius, dėvinčius drabužius, prie kurių pritvirtintas atšvaitas, tamsiuoju paros metu kelyje galima pastebėti maždaug 75 m atstumu, tik baltos spalvos drabužius dėvinčius žmones – maždaug 30 m atstumu. Taigi, papildomai būtina segtis atšvaitą: ant kuprinės, rankinės, drabužių, juostinį atšvaitą užsidėti ant rankos ar kojos. Ryškių spalvų liemenės, pagamintos iš fosforescencinėmis dispersijomis apdorotų medžiagų, su šviesą atspindinčiomis juostomis, kurias dėvėti mėgsta dviratininkai, o kartais ir pėstieji, šviesą, kaip paaiškino mokslininkė, atspindi dėl juostų paviršiuje esančių sferinių mikrolęšių (labai mažų stiklo rutuliukų), pritvirtintų prie juostos pagrindo medžiagos, padengtos sidabrinės spalvos adhezyvo (klijų) sluoksniu, suformuojančiu „veidrodinį“ paviršių.
Tiesa, tokios liemenės nėra pats dažniausias pasirinkimas keliaujant iš darbo ar einant pasivaikščioti tamsiuoju paros metu. Laisvalaikiu žiemą dažniausiai dėvimi vilnonių audinių paltai ar puspalčiai, kailiniai, striukės, tad bene dažniausias pasirinkimas – plastikinės šviesą atspindinčios juostos, uždedamos ant rankos ar kojos, arba plokšti, standūs, įvairių geometrinių formų atšvaitai, pakabinami ant rankinių, kuprinių. Pastaruoju metu Lietuvos ir pasaulinėje mados produktų rinkoje, pasak V. Daukantienės, vis labiau domimasi išskirtiniais, individualizuotais gaminiais. Atsižvelgdami į tai, mados dizaineriai siūlo įdomius prisegamus prie rankinių ir kitų galanterijos gaminių pakabukus. Jie gali būti gaminami iš funkcinės aprangos gamyboje naudojamų šviesą atspindinčių, prie drabužių prisiuvamų juostų, kurių vienas kraštas supjaustomas į siauras juosteles. Tokios kutų juostelės vėliau susukamos ir pritvirtinamos prie specialių metalinių sagtelių, kuriomis šviesą atspindintį aksesuarą galima prisegti prie kuprinių, rankinių ar drabužio elementų.
Matomumą tamsiuoju paros metu galima padidinti dėvint kepures, šalikus ir pirštines, numegztas iš akrilinių verpalų, į kurių struktūrą įterptas vienagijis karpytas siūlas, pagamintas ir polimerinės medžiagos su šviesą atspindinčia apdaila. Dienos metu tokie megzti gaminiai niekuo nesiskiria nuo įprastų, tačiau tamsoje apšviesti automobilio žibintų ar gatvės šviestuvų jie puikiai atspindi šviesą. Šiuolaikinėje mados pramonėje labai populiarus būdas yra skaitmeninis (angl. digital printing) ar netiesioginis terminis marginimas (angl. transfer printing) su šviesą atspindinčiomis polimerinėmis plėvelėmis, kurios drabužių gamybos metu nuo specialaus silikoninio popieriaus perkeliamos ant drabužio.
Rinkoje siūlomi ir universalūs, šviesą atspindintys, dienos šviesoje nematomi, užpurškiami ant tekstilės, gumos, plastiko ar metalo paviršiaus atšvaitai. Tekstilės pramonė taip pat siūlo ir tekstilės medžiagas, pavyzdžiui, pagamintas iš poliesterinių ar kitų pluoštų, į kuriuos, yra įterpti mikrosferiniai stiklo elementai, tamsoje taip pat puikiai atspindintys šviesą. Pavyzdžiui, suknelės, sijono ar kelnių apačioje pritvirtinti baltos ar pilkos spalvos, įvairių geometrinių formų arba prekės ženklo elementai dienos metu atliks dekoratyvinę paskirtį arba informuos apie gamintoją, tačiau sutemus puikiai atspindės šviesą, padidins žmogaus matomumą ir padės jam apsisaugoti kelyje ar gatvėje. Toks sprendimas labai patogus dėvint trumpesnį paltą, kailinius ar striukę.
Kūrė norintiems išsiskirti
Panaudodama natūralią odą ir šviesą atspindinčią medžiagą stilingus aksesuarus – kutus, taip pat medvilninius pirkinių krepšius, ant kurių paviršių priklijuotas šviesą atspindintis piešinys arba ornamentas, gaminanti odos dizainerė Romualda Galeckienė taip pat pritaria, jog žmonės tampa vis sąmoningesni.
Ji pati kutus su šviesą atspindinčiais elementais ėmėsi kurti ir gaminti tiems, kuriems neįtiko įprasti, prekybos centruose parduodami, iš plastiko pagaminti atšvaitai. Būtent tokie žmonės, R. Galeckienės žodžiais, neretai rasdavo pasiteisinimą, kad įprastas atšvaitas nepatinka, nedera prie rankinės, tad geriau jokio nei bet koks.
Iš natūralios odos ir šviesą atspindinčios medžiagos pagamintiems kutams naudojama termoplėvelė sertifikuota, jos plotas pakankamo dydžio, kad atspindėtų šviesą, ir vairuotojai tamsiu paros metu einantį pėsčiąjį pastebėtų laiku. Svarbu tik retkarčiais kutus nuvalyti ir tinkamai prisisegti.
„Mano tikslas buvo, kad kutas su šviesą atspindinčiais elementais būtų solidesnis, tiktų tiems, kurie nenori ant rankinės ar kuprinės segtis mašinėlės ar šuniuko formos atšvaito. Pirmieji kutai buvo skirti moterims, vėliau sukūriau tinkančių ir vyrams. Mano pačios sūnus, iki sukuriant tokį, nenešiojo jokio atšvaito, šį aksesuarą mielai segasi.
Mugėse mano sukurtus kutus ar juosteles su šviesą atspindinčiais elementais taip pat noriai perka vyrai, kurie pasidalija, kad dažnai sutemus vaikšto pėsčiomis, pripažįsta – atšvaito reikia, tačiau iki šiol nenešiojo jokio, nes nerado patinkančio. Supranta, kad atšvaitas privalus, bet kokio segtis nenori, ypač jei turi savo įvaizdį ar stilių. Vadinasi, kurdamašiuos aksesuarus aš pataikiau“, – pasakojo R. Galeckienė.
Krepšius su šviesą atspindinčia detale įprasta tapo dovanoti mamoms, močiutėms, kurių rankinėse krepšys visuomet yra, taigi, stalčiuje neužsigulės
Kartais R. Galeckienė pripažįsta sulaukianti pastabų, kad kutas gana didelis, tačiau pabrėžia: derina saugumą ir dizainą, kad jos kūrinys neatrodytų per grubus, per didelis ar neestetiškas, tačiau reikiamų matmenų, kitaip darbas būtų beprasmis, nes kutas ar juostelė būtų gražus pakabukas, tačiau neatliktų pagrindinės funkcijos.
