Dažniausiai žodį „mada“ asocijuojame su drabužiais, tačiau tai atspindi ir kūrybą, pati žmogų, kaip jis elgiasi ir kaip jis norėtų elgtis – tai yra vienas iš kasdienių pasirinktų sprendimų gyvenime, kurie apibūdina mus pačius kaip asmenybes. Taip sako KTU docentas, mados inžineriją dėstantis Kęstutis Lekeckas, kuris artėjant šventėms dalinasi patarimais kaip rengtis tiek madingai, tiek protingai.
Pasak docento, pats jis geriausiai jaučiasi „užkadriniame vaidmenyje“ – tada, kai nedominuoja, apranga neišsiskiria, o aprangą naudoja kaip maskuotę ir ištirpsta minioje. „Tada dalyvauju tokiame procese, kur padedu dominuoti kitiems“, – sako K. Lekeckas.
– Kęstuti, kaip jums atrodo, koks drabužis turėtų būti spintoje per Kalėdas bei artėjančius Naujuosius metus?
– Tendencijų yra begalė, šiuo metu labiausiai prisimenu keliavimą vėl į kosmosą. Kada mes keliavome 60-aisias, tada buvo nauji atradimai, futurizmo didžiulis proveržis, o dabar mes jau keliaujam kaip turistai, atsivėrė naujos sritys, galimybė ir vėl toliaregiškai žvelgti į ateitį, sietis su kosmosu, su tuo, ko mes nematome, su labai tolimomis galaktikomis, su tolimomis svajonėmis ir dideliais tikslais.
Sidabras, žvilgėjimas, nežinomybė, požiūris į save per veidrodinius atspindžius, kad dar kartą pažiūrėkime ir pamatykime tiek tolius nežinomus, tiek save. Visos tos kosminės, retro, futurizmo asociacijos, žvilgesiai, sidabriniai, auksiniai, visi tie dalykai labai aktualūs ir savo aprangoje tai galima panaudoti.
Taip pat labai atgimusi yra juoda spalva, pilnai juodos aprangos, kurios kurį laiką buvo išėję, o dabar labai sugrįžta dėl tos elegancijos, dėl savitumo, nežinomybės. Turbūt, kad vartotojui dabar lengviausias laikotarpis, nes kur šausi, ten rasi tendenciją, bet iš to ką stebiu, tai man šitos naujausios atrodo ir aktualiausios.
– Ko vis dėlto reikėtų nepirkti ir vengti?
– Juodieji penktadieniai (aut. – išpardavimai) mus labai pastumia į neteisingus pasirinkimus, į spontanišką pirkimą.
Manau, kad reikia pirkti apgalvojant ir jeigu spintoje jau yra tokių dalykų, kurie galbūt yra nenešiojami, tai galbūt susiplanuoti derinius, kurie tiktų ir prie turimų derinių, o jeigu spinta suplanuota aprangos kapsule padarytu principu, tada visi drabužiai dera su visais.
Iš asortimento, spalvų, ar bet ko kito, nieko negalėčiau išskirti kaip netinkamo, viską galima turėti, tiesiog įsigyti drabužius reikia protingai, galvojant apie derinius, nes nedėvime vieno rūbo, nešiojame komplektus.
Jei turėsime rūbus, kurie stilistiškai, emociškai mums nekomfortabilūs, arba visiškai skirtingų drabužių, kurie nedera tarpusavyje, spinta bus pilna, o apsirengti nebus ką. Jei apsirengsim galvodami apie aprangos kapsulę, apie galimus derinius, apie artimus spalvynus ir nepasiduosime tai karštligiškai pirkimo bangai – viskas bus puiku. Gražių rūbų yra daug, bet svarbiausia, kad jie tiktų asmeniui, kad jaustųsi komfortabiliai, nes kas tinka vienam, tai gal visai netiks kitam.
– Dauguma vengia pirkti kalėdinius megztinius, kadangi tai yra vienos šventės apranga. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Linkiu, kad garderobas peraugtų iš sezono į sezoną, iš tendencijos į tendenciją, derinys iš derinio. Turėti tokį dalyką, kurio negali nešioti ir jis yra tinkamas tik vienam deriniui – sakyčiau, tam nėra labai daug prasmės. Iš kitos pusės, jei nupieštas kalėdinis elnias ar Kalėdų senis, tai visiškai nereiškia, kad mes to drabužio negalime nešioti ir kitais sezonais, ir kitomis progomis, atsiranda visai kitoks stilius.
Visi prekiniai ženklai jau išaugę iš vienos šventės nešiojimo rėmų, tai visai nereiktų bijoti, kad yra kalėdinė atributika, ir kad jos negalime nešioti pavasarį arba kažkada kitu laiku – viską galima daryti.
Kalėdinę nuotaiką galima sukurti iš begalės priemonių, ypač jei nenorima įsigyti to kalėdinio megztinio. Turbūt svarbiausias dalykas yra jaukumas ir šventiškumas suderintas viename, pavyzdžiui – šilti apykaklių megztiniai, raudonos spalvos akcentas, kažkoks šalikas, kažkoks pūko, sniego elementas, tai irgi puikiausiai sukuria tą kalėdinę, šventinę nuotaiką, kuriuos nebūtina kurti tik su megztiniu ant kurio yra Kalėdinis senelis.
– Kokį technologinį postūmį įžvelgiate šių dienų madoje?
– Tikriausiai reiktų paminėti, jog modernios technologijos ir aukščiausios technologijos yra ypatingai madingos. Tai yra viena iš madingų tendencijų ir reiškia, kad drabužis yra ne tiesiog drabužis, bet plius praturtintas kažkokiomis naujomis technologijomis, papildomomis galimybėmis.
Netgi tie patys klasikiniai marškiniai, kuriais mes prekiaujame, į kuriuos pažiūrėjus nepasakytum, kad galbūt kitokie, tačiau jie turi nano apdirbimą, jie yra atsparūs prakaito dėmėms, atsparūs skysčio dėmėms, nebijo net jei pomidorų padažo – pasivalai ir dėmės nebelieka.
Balti marškiniai neišsitepa, reiškia juos reikia rečiau skalbti, neprisigeria prakaito, neturi kvapo – tai yra tvaru, galiu juos ilgiau nešioti, naudoti mažiau skalbimo miltelių, mažiau aplinkos taršos ir t.t. Šie visi nauji sprendimai aprangoje yra ypač madingi.
Jeigu tiesiog nusiperki drabužį, jis neturi tokios reikšmės, tačiau jei jis turi kažką daugiau savyje arba yra pagamintas iš perdirbto plastiko arba pritaikytas specialios technologijos, pvz. atbaidantis kokius uodus, atsparus dėmėms, iš perdirbtų butelių, kad turėtumėme švaresnį vandenyną… Tai reiškia, kad tuo pačiu dėvėdami padarome daugiau ir išnaudojam daugiau.
Mūsų universiteto, KTU, kaip technologijų universiteto, svarba madoje Lietuvoje yra ypatingai svarbi pereinant prie žiedinės ekonomikos prie žiedinio dizaino, prie visai kitokių gamybos būdų, prie kitokių kūrybos būdų. Reikia daugiau – reikia išmanyti technologiją, reikia kurti naujos kartos aprangą, naujo tipo aprangą. Pavyzdžiui, inžinerija privalo eiti greta mados ir dizaino, tai mūsų universiteto kryptis, kur technologijos yra viena iš svarbiausių dizaino kategorijų.
Reikia sugretinti šiuos du dalykus, kada be technologijų ateities mados negalime įsivaizduoti, todėl, kad vien greito vartojimo ir pigaus efekto jau negana – vartotojas keičiasi, vadinasi, kažkada turės pasikeisti ir visa pramonė.
