– Kauną atradau, kai įstojau į Kauno technologijos universitetą studijuoti aprangos ir polimerinių gaminių dizaino. Iš karto jį įsimylėjau. Tiek pamilau, kad netgi nepasinaudojau proga išvykti mokytis į Airiją ar Jungtinę Karalystę. Baigiau mokyklą su pirmąja moksleivių banga, kuri jau galėjo važiuoti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Neišvykau, nes viską, ko, mano supratimu, reikia žmogui, radau Kaune. Esu čia jau šešiolika metų.
– Tikrai ne, bet už filmavimo pradmenis esu dėkinga KTU studentų televizijai. Visas laidas ten kūrė studentai. Aš pati turėjau laidą apie stilių ir gyvenimo būdą – dariau tai, ką šiandien daro mūsų nuomonės formuotojai. Įgijau filmavimo, montavimo įgūdžių. Studijų laikais įgytos žinios man padeda kurti filmukus socialiniams tinklams – feisbukui, „TikTok“ platformai. Taip galiu skleisti tvarumo idėjas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinei auditorijai. Kartais išties gaunu po jais komentarų net kiniškais hieroglifais.
– Kas būtų, jeigu būtų, nežinau. Tačiau idėja persiūti iš to, kas nebetinkama, į tai, kas tinkama, man patiko visada, todėl, manau, kad vienaip ar kitaip tas dalykas vis tiek būtų prasimušęs. Gal kitu formatu, bet anksčiau ar vėliau vis tiek būčiau iki to priėjusi, nes visada jautriai reaguodavau į aplinkosaugos problemas. Dar mokykloje gamta, gyvūnėliai man labai labai rūpėjo, kaip ir dabar – miškų kirtimas Lietuvoje. Aš giliai tikiu, kad mes, žmonės, esame tam tikra gyvūnų rūšis, neatsiejama nuo gamtos. Todėl turime kažkaip nuraminti, suvaldyti savo ego ir išmokti gyventi su gamta, o ne virš jos. Prie to veda visos mano tvarios kūrybos idėjos. Matyt, kažkas čia vis dėlto yra prigimtinio, susijusio su tuo, kaip apskritai matau ir suvokiu pasaulį.
Kad persiūtas drabužis atrodytų nepriekaištingai, dažnai naudoju naują furnitūrą – kantavimo juosteles ir pan. Jei kalbame apie audinius, gausiai panaudoju tas atraižėles, likusias nuo individualių užsakymų. Tikrai nėra taip, kad važiuočiau į parduotuvę ir pirkčiau naują audinį kažkokiam tvariam projektui.
– Visi jas gerai žinome. Tai linas su medvilne, šilkas, vilna. Ir nors prižiūrint jas daugiau vargo – linas glamžosi, šilką reikia atsargiai skalbti, o vilna gali susitraukti, tačiau viską atperka jų supergalios. Vilna pati apsivalo, išstumia nešvarumus. Kanapių pluošto paviršius yra antibakterinis – jame nesiveisia mikrobai. Linas su amžiumi stiprėja, o baltas linas – bąla. Tuo tarpu sintetiniai audiniai, kad ir kiek pramonė investuotų į jų gamybą, apdirbimą, vis tiek lieka chemija. Jie gaminami iš polimerų, kurie yra naftos produktas. Vadinasi, visa sintetika iš esmės yra tas pats plastikas, tik kitaip apdirbtas ir pateiktas dėvėti. Jis nekvėpuoja, traukia šaltį ir drėgmę. Todėl su akriliniu megztuku, kad ir koks gražus jis būtų, vis tiek šusite ar šalsite.
Visą interviu rasite: kauno.diena.lt
G. Daškevičiaus nuotr.
