Prieš ketverius metus Kauno technologijos universitete Mados inžinerijos bakalauro, o prieš dvejus – Marketingo valdymo magistro studijų programą baigusi Rūta Kriaučiūnaitė mados mylėtojams dabar yra žinoma kaip Ruta Jaan. Tačiau dėmesį traukiančių drabužių kūrimo keliu žengiančios Lietuvių dizainerės darbai dienos šviesos galėjo niekada ir neišvysti – Rūta planavo visai kitos krypties studijas.
„Ruta Jaan“ prekės ženklo įkūrėjos darbai ne kartą puošė žurnalų puslapius, atlikėjus koncertų scenose bei modelius fotosesijose. Paklausta, iš kur semiasi įkvėpimo, Rūta žvalgosi aplink – kūrybiškumą skatina viskas, kas ją supa.
„Mane įkvepia gatvės mada, žmonių gyvenimai, jų istorijos. Dažnai kuriu įsivaizduojamiems personažams, kartais tiems, kuriais norėčiau būti pati. Mane žavi erdvinės formos, geometrija, todėl mano darbuose daug standžių klosčių, sluoksniavimo ir „per didelio dydžio“ (angl. oversized) drabužių stiliaus. Šis požiūris užgimė dar studijų metu. Tikriausiai įkvėpė fakulteto, kuriame studijavau, architektūra“, – šypsosi R. Kriaučiūnaitė.
Tiesa, jaunoji dizainerė studijavo ne viename fakultete: bakalauro ir magistro laipsnius ji įgijo skirtingose, nors dažnai profesiniame kelyje besipinančiose srityse – tekstilės technologijų bei rinkodaros. Tačiau bakalauro studijos Rūtą augino labiausiai, tikriausiai, dėl dvejonių kupino kelio jų link.
„Mokykloje man gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač matematika, bet tuo pačiu visuomet traukė menai ir rankdarbiai. Iki pat mokyklos baigimo buvau pasimetusi dėl studijų krypties, nes atrodė svarbu pasirinkti profesiją, kuri padėtų lengvai susirasti darbą, tačiau ne tą, į kurios pusę linko širdis. Rinkausi tarp ekonomikos studijų ir kostiumo dizainerės specialybės“, – sako KTU alumnė.
Mados inžinerijos specialybė, derinanti keletą skirtingų kompetencijų, tuomet R. Kriaučiūnaitei pasirodė kaip išmintingas žingsnis ne tik dėl visapusiško išsilavinimo, bet ir dėl asmeninio polinkio ir kūrybai, ir tiksliesiems mokslams.
„Kadangi mokykloje papildomai nelavinau tapybos įgūdžių, pabijojau laikyti stojamuosius egzaminus į kostiumo dizaino specialybę. Ieškojau alternatyvų. Mados inžinerijos studijos pasirodė kaip tik man, o mintis suderinti tiksliuosius mokslus su kūryba atrodė kaip gana protingas sprendimas. Taip netikėtai atsidūriau Kaune, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MIDF)“, – teigia iš Kybartų kilusi dizainerė.
Nors studijų metų Rūta lavino keletą skirtingų įgūdžių, paprasčiausias, tačiau jos manymu vertingiausias – gebėjimas suprasti visus daikto, pavyzdžiui, drabužio, sukūrimo procesus. Juk eskizo piešimu dizainerio darbas neapsiriboja.
„Dar pirmuose produkto kūrimo etapuose svarbu suprasti, kaip eskizas virsta realiu objektu. Tokiu būdu sukuriamas ne tik gražus, bet ir praktiškas, realybėje pritaikomas daiktas. Drabužių konstravimo įgūdžiai leido drabužį matyti kaip erdvinį objektą. Konstruojant reikia matematikos įgūdžių, šiame procese daug skaičiavimo, kuriam reikalingas tikslumas, struktūra, organizuotumas – tai man padeda darbe. Techninės žinios pakeičia požiūrį į dizainą ir praplečia galimybes matyti drabužį kitaip“, – sako KTU alumnė.
Nors įkvėpimas ir kūrybinė gyslelė kuriant drabužius ar aksesuarus yra reikalingas, anot dizainerės, šiame procese inžinerinės žinios ypač svarbios.
„Dizainas dažnai skamba gana paviršutiniškai ir žmonėms, kurie nėra giliau susiję su šiuo reiškiniu, jis apsiriboja tik „gražu–negražu“. Aprangos dizainas man yra įvairių techninių sprendimų rinkinys, kuris nulemia tam tikrą daikto išvaizdą. Kitaip tariant, įkvėpimas gali tik užduoti toną, o inžinerinis mąstymas leidžia sukurti tokį drabužio dizainą, kurį įgyvendinti bus ne tik ekonomiškiau, paprasčiau, bet ir rezultatas bus pritaikomas kasdienybėje ir tuo pačiu realizuos kūrėjo idėją“, – sako R. Kriaučiūnaitė.
Dizainerio profesija, kaip ir daugelis specialybių, ilgainiui kinta – prisitaiko prie to meto visuomenės įpročių, technologinės pažangos bei įvairių ekonominių veiksnių. „Rūta Jaan“ įkūrėja sako, jog šiandieninis dizaineris turi domėtis naujovėmis bei gebėti jas priimti, tačiau kūryboje jas realizuoti per savitą prizmę.
„Šiomis dienomis dizaineriui svarbu ne tik būti kūrybišku, žinoti mados istoriją ar turėti dailės pagrindus. Pavyzdžiui, man yra svarbiau stebėti aplinką, viskuo domėtis, būti kritiška profesinėje srityje ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Bėgant laikui vis labiau įsitikinu, kad svarbu išlikti savimi ir nepataikauti kitiems. Noras įtikti gali atnešti tik trumpalaikius rezultatus, bet ilgalaikėje perspektyvoje, manau, svarbu eiti savo keliu. Tikiu, kad žmonės tai atpažįsta ir vertina“, – teigia KTU alumnė.
Svajonės įgyvendinimas Rūtai neapsiėjo be sunkumų – nors rankose laikytas diplomas suteikė pakankamai technologinių žinių ir gebėjimų, kūrėjos patirtis parodė, jog įsilieti į mados rinką Lietuvoje nėra lengva.
„Manau, kad mados pasaulis Lietuvoje yra gana uždaras, į jį patekti sunku. Jeigu patenki – valio! Tuomet kurti, gyventi iš kūrybos bus lengviau, jei ne, gali prireikti daugiau darbo ir laiko. Mano kelias turbūt yra sunkesnis, nes visuomet kūriau iš savo asmeninių lėšų, mezgiau pažintis per savo darbus“, – sako R. Kriaučiūnaitė.
Pirmąjį prekės ženklą Rūta sukūrė dar mokykloje, kuomet gamino įvairius aksesuarus. Vėliau, studijų metu, sekė pirmoji „Ruta Jaan“ drabužių kolekcija, KTU studentų organizuojamame mados renginyje „Dizaino dienos“ laimėjusi pirmąją vietą. Tačiau šalia kūrybos, ją tai taip pat domino ir mados verslas, todėl universiteto alumnė mokslus tęsė Ekonomikos ir verslo fakultete.
„Mados industrijoje dirba tiek daug įvairių specialistų, čia dirba ne tik dizaineriai, drabužių kūrėjai. Be kūrybos ir rinkodaros, mane dar domina tvarių principų diegimas įmonėse, tad jei ne tai, ką darau šiandien, turbūt eičiau šia kryptimi“, – teigia ji.
Tvarumo principų savo kūryboje laikosi ir pati Rūta, kuriai darni gamyba – lėta mada. R. Kriaučiūnaitė pristato gerai apgalvotas kolekcijas, nesivaiko trumpalaikių srovių bei kuria drabužius ir aksesuarus, kurie būtų dėvimi ir naudojami ne vieną kartą.
„Mažai eksperimentuoju, nekuriu avangardo, kuriu dėvimą madą – ilgaamžius, vienetinius drabužius, kurie niekuomet neišeis iš mados. Paskutinis kūrinys – geometrinių raštų „bodžiai“, kurie sukurti iš po masinės gamybos likusių medžiagų. Didelėms įmonėms tai yra atliekos, kurios išmetamos, o man – galimybė sukurti ką nors unikalaus, riboto“, – sako KTU alumnė.
Atsakinga gamyba ir vartojimas – viena iš mados rinkos tendencijų, kuri pasitraukti niekur neketina. Vis daugiau prekės ženklų Lietuvoje ir užsienyje renkasi socialinį atsakingumą, tvarų likučių panaudojimą, o, pasak dizainerės, ateityje tai tik populiarės.
„Mados industrijoje dabar itin daug kalbama apie tvarumą, tačiau dažnai tai – tik reklamos priemonė, vadinama „greenwashing“ (liet. žaliu smegenų plovimu). Daug kalbama ir apie antrų rankų madą, jos perdarymą – šią idėją labai palaikau ir pati praktikuoju. Taip pat vis dar matau daug laisvalaikio drabužių prekės ženklų, kurie kuria vienodus modelius, renkasi vienodas spalvas. Tikriausiai, kad visi atranda savo pirkėją, tačiau vis dar naiviai tikiu, kad unikalumas ir drabužio gamybos meistrystė yra didžiausia vertybė, kuri laikui bėgant vis populiarės“, – teigia R. Kriaučiūnaitė.
