Įvyko 28-oji tarptautinė Baltijos šalių mokslinė konferencija „Medžiagų inžinerija ir moderni gamyba 2020“

Svarbiausios | 2020-10-27

Spalio 22–23 d. Kaune įvyko 28-oji tarptautinė Baltijos šalių mokslinė konferencija „Medžiagų inžinerija ir moderni gamyba 2020“ (angl. Materials Engineering and Modern Manufacturing’2020, MeMM’2020). Baltijos šalių mokslinės konferencijos medžiagų mokslo ir technologijų srityje kiekvienais metais vyksta vis kitoje Baltijos regiono šalyje: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Kiekvienoje šalyje turinys šiek tiek skiriasi, bet pagrindinė konferencijos tematika išlieka ta pati – medžiagos ir jų naudojimas, šiuolaikinės medžiagos, jų apdirbimo technologijos ir taikymas, paviršiaus inžinerija ir dangos, tribologija.

Konferencija „Medžiagų inžinerija ir moderni gamyba 2020“ tęsia ankstesnių reguliarių susitikimų tradicijas, pritraukdama daugelį žinomų mokslininkų ir specialistų iš skirtingų su medžiagų inžinerija ir gamyba susijusių sričių. Šiais metais konferencijos turinys papildytas tematika, glaudžiai susijusia su šiandieninės gamybos aktualijomis ir problemomis, todėl praktine patirtimi aktyviai dalijosi ir verslo atstovai.

Konferencijos dalyviai – užsienio šalių mokslininkai

Dalyvauti konferencijoje buvo užregistruotos šešiasdešimt trys paraiškos iš 20 skirtingų 13 užsienio šalių institucijų, iš kurių 40 žodiniai ir stendiniai pranešimai buvo pristatyti konferencijos metu.

„Nemažai potencialių konferencijos dalyvių iš karto informavo negalėsiantys dalyvauti, todėl planuotas dalyvių skaičius bent dvidešimt penkiais dalyviais sumažėjo. Nepaisant to, visi dalyviai įtraukti į konferencijos programą pristatė žodinius ir stendinius pranešimus bei aktyviai dalyvavo diskusijose“, – teigia Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docentė Regita Bendikienė.

Pateikti moksliniai straipsniai buvo recenzuoti mažiausiai 2 nepriklausomų tarptautinių ekspertų ir 32 iš jų publikuoti tarptautinės leidyklos „Trans Tech Publications“ „Scopus“ duomenų bazėje cituojamame žurnale „Solid State Phenomena“. 3 straipsnius leidėjai pasiūlė publikuoti kituose leidyklos „Trans Tech Publications“ periodiniuose leidiniuose, labiau atitinkančiuose tematiką: 1 straipsnis „Journal of Biomimetics, Biomaterials and Biomedical Engineering“, 2 straipsniai „International Journal of Engineering Research in Africa“. Visiems konferencijos dalyviams išsiųstos konferencijos straipsnių žurnalų elektroninės laikmenos kartu su nerecenzuota konferencijos pranešimų santraukų viešos prieigos knyga.

Konferencija COVID-19 sąlygomis

Dėl susiklosčiusios COVID-19 pandemijos, kaip ir dauguma renginių, konferencija persikėlė į internetinę erdvę. Nepaisant susidariusios situacijos, organizacinis komitetas nepabūgo iššūkių ir konferenciją vykdė mišriu būdu: dalis pranešimų buvo skaitomi gyvai, o kiti – virtualiai.

„Virtualiu būdu prie konferencijos prisijungė 32 pranešėjai iš užsienio ir 8 iš Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. KTU, VDU bei Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojai konferencijoje dalyvavo gyvai, pristatydami žodinius ir stendinius pranešimus. Gyvai konferencijos darbe dalyvavo 28 klausytojai ir pranešėjai. Viso konferencijoje dalyvavo 68 mokslininkai iš Norvegijos, Suomijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Austrijos, Ukrainos, Lenkijos, Italijos, Turkijos ir pirmą kartą iš Japonijos“, – pasakoja R. Bendikienė.

Toks konferencijos formatas buvo tikras techninis iššūkis organizatoriams, tačiau bendromis pastangomis pasisekė išvengti didesnių nesklandumų. Konferencijos organizatorių teigimu, žengiame ne tik pramonės skaitmenizavimo, bet ir kokybiško virtualaus bendravimo link.

Konferencijos tematika kuria sąlygas naujiems verslo modeliams

Tarptautinės Baltijos šalių konferencijos darbą pradėjo organizacinio komiteto pirmininkė Regita Bendikienė, pabrėždama tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, bendrų mokslinių projektų ir kontaktų rato plėtimo konferencijoje galimybes.

„Džiugu, jog tokiu nelengvu pandemijos laikotarpiu drauge su komanda bei partneriais suorganizavome kokybiško turinio konferenciją. Dėkoju prisidėjusiems Organizacinio komiteto nariams, Tarptautiniam moksliniam komitetui ir jo pirmininkui prof. Sigitui Tamulevičiui, žurnalo „Solid State Phenomena“ kviestiniam redaktoriui Kazimierui Juzėnui bei visiems konferencijos dalyviams“, – dėkoja konferencijos pirmininkė R. Bendikienė.

 

„Nemaža dalis mokslinių pranešimų – tai autorių iš skirtingų institucijų ir užsienio šalių universitetų bendro projektinio darbo rezultatas, kai pažintys užmegztos ankščiau vykusių konferencijų metu. Šios konferencijos metu dalyviai turėjo galimybę susisiekti ir užmegzti ryšius su kitų institucijų darbuotojais – tam pasitarnavo platformos „Zoom“ suteikiamos galimybės“, – teigia  R. Bendikienė.

Konferencijos dalyvius gyvai pasveikinusio KTU MIDF dekano dr. Andriaus Vilkausko teigimu, konferencijos tematika apie pažangių medžiagų taikymo ir gamybos technologijų galimybes sukuria sąlygas naujiems verslo modeliams. Jis pabrėžė, jog Pramonės 4.0 kontekste mokslo ir verslo sinergija tampa esminiu klausimu.

Tarptautinę Baltijos šalių konferenciją „Medžiagų inžinerija ir moderni gamyba 2020“ organizavo KTU MIDF Gamybos inžinerijos katedros darbuotojai, Lietuvos medžiagų tyrinėtojų asociacija (prezidentė prof. V. Jankauskaitė) ir Baltijos šalių medžiagų inžinerijos asociacija. Konferenciją rėmė Lietuvos Mokslo Taryba. Tarptautinį mokslinį konferencijos MeMM’2020 komitetą, kurio pirmininkas prof. S. Tamulevičius, sudaro ne tik Baltijos regiono šalių atstovai, bet ir Austrijos, Slovakijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos bei Rusijos mokslininkai, dirbantys medžiagų mokslo srityje. Visi mokslinio komiteto nariai talkino recenzuojant konferencijos dalyvių straipsnius.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku