Šiais metais startuoja nauja jungtinė tekstilės inžinerijos magistrantūros programa WE-TEAM (World Textile Engineering Advanced Master), finansuojama pagal ERASMUS MUNDUS programą, kurioje dalyvauja ne tik Europos, bet ir Japonijos universitetai.
„Tai puiki galimybė mūsų studentams įgyti prestižinio Europos universiteto išsilavinimą, tuo pačiu neprarandant galimybės įgyti ir KTU diplomą“, – teigia tarptautinės programos komiteto narys, Gento universiteto bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorius Rimvydas Milašius. WE-TEAM programoje be prof. R. Milašiaus dėsto ir KTU MIDF profesorė Daiva Mikučionienė.
WE-TEAM yra nauja ir patobulinta buvusių E-TEAM studijų, tarptautinės AUTEX asociacijos vykdomų jau beveik 20 metų, versija. Savo patirtimi, studijuojant E-TEAM, sutiko pasidalinti KTU alumnė Sandra Goroškaitė, praeitų metų birželį puikiai apgynusi magistro baigiamąjį darbą.
– Kas paskatino rinktis tarptautines magistrantūros studijas E-TEAM?
– Tik išgirdus apie šias studijas bei jų principą, man iškart tapo aišku – tai naujas mano tikslas. Aplankyti trys skirtingi užsienio universitetai, kiekvieną savaitę klausomos vis kitos paskaitos, naujausia informacija, kuria dalijasi geriausi tekstilės srities profesoriai, tiesiog garantuoja geriausią įmanomą studijų kokybę.
Kadangi bakalauro metu man labai norėjosi dalyvauti veikloje, kur žinios nesibaigtų tik išklausytomis paskaitomis, man šios tarptautinės studijos pasirodė puiki galimybė sužinoti, ką gi veikia ir kuriose temose dirba tekstilės ekspertai ir studentai Europoje.
Vien pati idėja apie suvienytą visos Europos tekstilės specialistų kolektyvą, galimybę susipažinti su šios srities žinovais iš kitų šalių mane labai sužavėjo. Prancūzijoje, kur praleidau pirmąjį semestrą, vakarais susirinkdavo pilna sporto salė tekstilininkų žaisti badmintoną! Buvo nerealu suprasti, kad mūsų tiek daug.
– Kas labiausiai patiko, koks šių studijų išskirtinumas?
– Kiekvienas modulis buvo dėstomas geriausiai tą sritį išmanančių profesorių. Kiekviena diena buvo pilna informacijos, apie kurią dar nebuvau girdėjusi. Neįkainojama galimybė susipažinti su priimančio universiteto vykdomais tyrimais tekstilės inžinerijos srityje, laboratorijomis.
Lodzės technikos (Lenkijos) bei Boraso (Švedijos) universitetai stengėsi parodyti kiek įmanoma daugiau įrangos, su kuria dirba jų studentai. Susipažinome su daugybe tarptautines studijas pasirinkusių studentų, esant galimybei leisdavome savaitgalius kartu.
– Su kokiais iššūkiais teko susidurti, studijuojant skirtingų šalių universitetuose?
– Didelių iššūkių, apart pačių studijų, nebuvo. Galbūt kartais priimančiosios šalies kalbos barjeras, kuris ypatingai jautėsi Prancūzijoje. Ne visi personalo darbuotojai mokėjo atsakyti į mums rūpimus klausimus, tačiau tuo ir žavi ši kelionė, kad būdą išspręsti problemą vis tiek turėjome rasti – ir radome!
– Kokią pridėtinę vertę suteikė šios tarptautinės studijos? Ar įgyta patirtis naudinga profesinėje karjeroje?
– Be abejonės! Sutikti skirtingų tautybių, religijų, įsitikinimų žmonės išmokė dar daugiau tolerancijos, pagarbos kitam, kito nuomonei. Buvo įdomu būti grupėje su skirtingų tautybių ir tradicijų žmonėmis, teko išmokti tris kartus pagalvoti prieš sakant, kad nenoromis neįžeistum šalia esančio. Laikui bėgant, pažinome vienas kitą ir tapome viena komanda tiek studijų, tiek laisvalaikio metu. Manau, kad man tai labai padeda dabar darbe, nes net ir Lietuvoje visi esame skirtingi ir kiekvienas turime teisę į savo nuomonės bei poelgių laisvę.
Taip pat studijų metų kas savaitę sutiktas vis kitas profesorius privertė išmokti greitai prisitaikyti prie ne tik pasikeitusio dėstomo dalyko, bet ir dėstymo stiliaus (moduliai dėstomi ciklais). Vieną savaitę pasitikdavome su elektronika tekstilėje, o kitą pirmadienį jau pradėdavome gilintis į polimerines medžiagas.
Tas pats ir darbe – kiekvieną dieną naujas iššūkis, kuriam ne visada gali pasiruošti iš anksto, todėl išsiugdytas gebėjimas nusiraminti ir suvaldyti emocijas bei mintis man be galo padeda.
– Kur ir ką šiuo metu dirbate?
– Esu medžiagų vystymo inžinierė didelėje mezgimo, apdailos bei siuvimo įmonėje UAB Omniteksas, Kaune. Aš esu atsakinga už įmonių grupės gaminamų medžiagų vystymą, planuoju, organizuoju, stebiu ir valdau naujų medžiagų kūrimo procesą.
Dirbu komandoje – bendradarbiauju tiek su pardavimų vadybininkais, tiek su laboratorijomis, tiek su gamybos skyriumi. Padedu analizuoti mūsų pasiektus rezultatus, įvertinti, kokie pokyčiai yra būtini, siekiant pašalinti vieną ar kitą problemą.
Taip pat dalyvauju seminaruose. 2020 m. lapkričio mėnesį paruošiau ir skaičiau pranešimą „Tvari mada: kanapė, vilna ir regeneruoti pluoštai – būtinybė moderniam rūbui“, kurio metu supažindinau su tvarių medžiagų aktualijomis, akcentavau mūsų įmonės veiklą, kur ypatingas dėmesys skiriamas tvariems produktams, kanapės pluoštui, bioskaidžiam poliamidui, perdirbtam poliesteriui, organinei medvilnei bei RWS (Atsakingos vilnos gamybos standartas) standartą atitinkančiai vilnai.
Įmonė dalyvauja įvairiausiose tarptautinėse parodose, kuriose mūsų sukurtos medžiagos nuolat laimi nominacijas, yra pripažįstamos geriausiomis pasaulio mastu. Dėl pasaulinės pandemijos didelis dėmesys skiriamas funkcinėms medžiagoms, iš kurių gaminame kaukes, rūbus medikams ir ligoniams. Tokios veiklos rezultatas – dvi mūsų medžiagos jau turi patvirtintą antivirusinio efektyvumo įrodymą ir net keliolika – antibakterinio aktyvumo.
– Ar rekomenduotumėte šias studijas kitiems?
– Rekomenduočiau visiems, kurie siekia daugiau, kurie nori iššūkio sau, nori pažinti pasaulį ir save, siekia tobulėti tiek socialinėje, tiek profesinėje srityje.
– Ką patartumėte abejojantiems?
– Pirmiausia reikia patikėti savimi, nes nė vienas, pradėjęs kažką naujo, nėra garantuotas, kad pavyks. Bet būtent asmeninių prioritetų ir tikslų susidėliojimas man padėjo apsispręsti. KTU bakalauro studijos taip pat buvo iššūkis, nors studijos vyko lietuvių kalba. Retkarčiais studijų metu man teko derinti ir darbą, todėl lengva nebuvo.
Šis kelias taip pat nebus lengvas, bet juo eiti verta. Žinių troškimas atveda prie dar vieno kantrybės ir valios šaltinio, apie kurį net nežinome esant.
Programa pratęsia prieš tai vykdytas tarptautines magistrantūros studijas E-TEAM. WE-TEAM studijas galės rinktis studentai, įstoję į KTU Tekstilės ir aprangos technologijos magistrantūros programą. Šių studijų ypatumas yra tas, kad kiekvieną semestrą magistrantai studijuoja vis kitame universitete.
2021-2023 metų laidos studentai pirmąjį semestrą studijuos Gento universitete Belgijoje, antrąjį – Vakarų Atikos universitete Graikijoje, o trečio semestro vietą galės rinktis tarp Kijoto technologijos instituto Japonijoje ir Boraso universiteto Švedijoje.
Baigiamajam semestrui studentai galės grįžti atgal į KTU, arba rinktis bet kurį kitą universitetą, kuris yra studijų programos partneris. Geriausi studentai gaus ne tik nemokamas studijas, bet ir stipendiją. Siekiant gauti mokymosi stipendiją, iki vasario 28 dienos reikia užpildyti paraišką programos tinklalapyje https://we-team.education/the-procedure-in-5-steps/. Siekiant mokytis gaunant ERASMUS+ paramą, iki birželio 1 dienos reikia užpildyti paraišką programos tinklalapyje https://we-team.education/the-procedure-in-5-steps/ .
