Įpusėjus antrajai Rusijos sukelto karo Ukrainoje savaitei, ukrainiečiai, gavę dar didesnę karinių technologijų paramą iš Europos, nepraranda ryžto ir drąsiai atremia priešo puolimą. Tuo tarpu Rusijos kariai, pasak KTU gynybos technologijų specialisto Andriaus Vilkausko, užpuolė Ukrainą neįvertinę jos potencialo ir ženkliai pervertinę savo ginkluotę.
Gąsdindama taikius Ukrainos gyventojus sovietmetį primenančiais tankais ir savo agresija Rusijos armija tik įrodo, jog yra nepasiruošusi greitam, tiksliam ir konvenciniam karui. Kai, tuo tarpu, visą pasaulį nustebinę Ukrainos kariai ir civiliai, naudodami ne tik profesionalius ginklus, bet ir savadarbes priemones, aršiai kovoja su iš rytų atkeliavusiu priešu neketindami pasiduoti.
Apie karo technikos ypatumus ir apie tai, kokios paramos Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia – pokalbyje su Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanu A. Vilkausku.
– Neskraidymo zonos įvedimo virš Ukrainos tema žiniasklaidoje gvildenama jau kuris laikas. Ką reikštų Ukrainos oro erdvės uždarymas? Kiek lemiama šiame kare gali būti oro gynyba?
– Kol kas svarbiausias principas – dominavimas Ukrainos oro erdvėje. Yra svarbu, kas kontroliuoja ir kas gali valdyti oro erdvę virš Ukrainos, neleisti priešininkų lėktuvams įskristi. Ukrainos oro erdvės klausimas šiuo metu yra sprendžiamas. Kaip galime matyti žiniasklaidoje, ukrainiečiams planuojama perduoti daugiau karinių lėktuvų, naikintuvų.
Svarbus žingsnis, kuris leis ukrainiečiams dominuoti oro erdvėje – senųjų, sovietinio dizaino konstrukcijų lėktuvų atidavimas Ukrainai. Tokių lėktuvų turi Lenkija, Rumunija, Bulgarija ir kitos posovietinės šalys.
Tokie kariniai lėktuvai turi ir savų minusų. Vienas iš jų – reagavimas į paleistas raketas už Ukrainos sienų, iš Rusijos ar Baltarusijos. Naudojant tokią techniką kyla pavojus, nes Rusija gali naudoti, o gal jau ir naudoja lėktuvus galinčius nešti raketas, kaip kovinį užtaisą. Tam, kad būtų aptiktos raketos yra reikalingos naujesnės stebėjimo sistemos, kurios leistų raketų paleidimus pastebėti iš toliau, sektų judančius objektus, o šių sistemų ukrainiečiai šiuo metu neturi.
Oro erdvės uždarymui reikalingos galimai didelės pajėgos. Techniškai NATO tai galėtų padaryti – jie tam turi visas galimybes, bet čia jau atsiranda kiti dalykai. Politika – vienas jų, tačiau to neaptarinėsime.
– Kiek suderinamumo ukrainiečių naudojama karinė technika turi su NATO turima karo technika? Ar Lietuvos suteikta karinė pagalba Ukrainai yra galutinė?
– Ukrainiečių naudojamos technikos suderinamumas su NATO naudojama technika yra labai mažas, nes ukrainiečių didesnioji dalis technikos yra sovietinio ir posovietinio dizaino ir tikriausiai savo karinėmis savybėmis yra artimesnė rusų kariuomenės naudojamai technikai.
Lietuva Ukrainos oro saugumo klausimu jau padarė labai daug – viską, ką galėjo. Mūsų šalis viena iš pirmųjų suteikė priešlėktuvinius gynybos raketinius kompleksus „Stinger“, kurie veikia sąlyginai gerai žemame aukštyje ir šiuo metu yra efektyviai naudojami ukrainiečių. Kalbant apie Lietuvos pagalbą aviacine ginkluote, Lietuva tokios, kurią galėtų atiduoti – neturi. Sovietinės technikos, kuria Ukrainos kariai gebėtų naudotis, Lietuvoje nėra. Na, bent jau ne reikšmingais kiekiais. Turime tik sraigtasparnių, kurie gali būti naudojami medicininei evakuacijai, gabenimui, ar karių transportavimui.
– Žiniasklaidoje matomi pavyzdžiai, kaip Rusijos tankus vagia civiliai. Ar tai reiškia, kad tanką lengva valdyti net paprastam piliečiui? Kokie šios technikos privalumai ir trūkumai?
– Iš tų vaizdų, kuriuos mes matome medijoje, panašu, kad rusų tankai neturi naktinio matymo, sensorinės sistemos, kai kurie savo ginkluote ir pajėgumais primena antrojo pasaulinio karo laikų techniką. Ginklų kalibrai ir amunicija kiek kitokie, bet konceptualiai, jie atlieka panašaus lygio taktines užduotis. Valdyti tokį tanką mokėtų vos ne kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus tarnavęs sovietinėje armijoje arba mokantis važiuoti vikšriniu traktoriumi, todėl vyresni ukrainiečiai arba ukxrainiečiai, kurie yra tarnavę savo kariuomenės motošaulių ar tankų daliniuose, galėtų nesunkiai įsėsti ir nuvairuoti tanką.
Kaip karinė technika, pavienis tankas yra nesunkiai sunaikinamas, o kaip ginklas – jeigu neturi rimtų stebėjimo, sensorinės ir ryšio sistemų – yra netikslus. Iš to kas matosi medijoje, rusiški tankai, dalyvaujantys kare Ukrainoje, neturi sensorinės apsaugos, jie nepastebi artėjančio objekto, neturi jokio matomumo naktį, negali išmatuoti atstumo iki taikinio, jo judėjimo greičio, todėl jų pataikymas yra santykinai netikslus.
Vienas iš efektyviausių būdų kovoti su tankais yra bepiločiai lėktuvai, kuriuos labai sistemingai Ukraina naudoja ir tai jau pasiteisino. Bepiločiai yra gana sunkiai aptinkami radarais, jie nedideli ir manevringi, turi gerą naktinio matymo ir radarų sistemą, su kuria lengvai aptinka rusų tankus. Pastarieji nakties metu dėl savo riboto gebėjimo matyti yra nejudrūs tartum „antys ant ledo“.
Rusijos pajėgios palyginti prastai derina antžeminių karinių pajėgų sąveiką su karinėmis oro pajėgomis. Visos rusų kolonos tame tarpe ir tankai yra nepridengti aviacijos, todėl ukrainiečiams pasitelkiant išradingumą pavyksta gana sėkmingai naikinti priešininko techniką.
– Ar Molotovo kokteiliai yra efektyvi priemonė pilietinio pasipriešinimo kontekste? Kokia žalą jie galėtų sukelti Rusijos kariuomenės technikai?
– Didžiausia žala, sukelta Molotovo kokteilių, yra karinės technikos praradimai, nes visais atvejais tankas ypač mieste, tamsoje gana lengvai pasiekiamas. Molotovo kokteiliai yra efektyvus karinis pasipriešinimas, ypač civilių gyventojų akistatoje su tankais. Rusų kariuomenės naudojami tankai ne „pirmos jaunystės“, todėl nėra 100 proc. sandarūs. Nuo Molotovo kokteilio degantis skystis patekęs į įgulos zoną viduje, priverčia įgulą evakuotis, tokiu atveju, tanke esantys kareiviai tampa galimai lengvu taikiniu ne tik civiliams, bet ir parengtiems artimam mūšiui kariams.
– Manoma, jog Rusijos pajėgos pradėjo naudoti vakuumines bombas. Iš ko jas galima atpažinti? Kokia jų žala civiliams gyventojams ir pastatams?
– Gyventojams žala didžiulė. Vakuuminės arba termobarinės bombos veikimo principas nuo paprasto sprogmens skiriasi tuo, kad toje vietoje, kurioje įvyksta sprogimas, yra išpurškiama tam tikra sprogi medžiaga dideliame tūryje, kuri vienu metu yra detonuojama. Tai sukelia didelį pradinį slėgį aplinkoje (kelis kartus didesnį nei sprogus paprastam sprogmeniui) ir susidaro aukšta temperatūra. Sprogimo vietoje viskas išdega, kadangi paveikiamas didelis tūris, vietoje po sprogimo susidaro vakuumas į kurį susiurbiamas artimoje aplinkoje esantis oras. Vakuumas gali pasiekti aplinkinius pastatus, urvus ir net slėptuves – oras yra išsiurbiamas, o žmonės tokiuose pastatuose tiesiog uždūsta, jeigu dar iki to nebūna paveikti aukštos temperatūros ir slėgio pradinio sprogimo momentu.
Kaip ir klasikinė bomba, vakuuminė veikia tokiu principu, jog slėgio banga plinta į visas puses vienodai. Tačiau termobarinės bombos sprogimo antroje fazėje metu atplaišos, skeveldros juda veikiamos vakuumo į sprogimo centrą. Taip pat sprogimo zona apima sąlyginai didelį plotą, tas plotas paveikiamas aukšta temperatūra. Pagal sugriovimo pobūdį, cheminių medžiagų likučius sprogmenų ekspertai gana greitai identifikuoja, tada ir sprendžia, ar tai buvo termobarinė bomba, ar paprasta.
– Kaip manote, kokios karinės paramos labiausiai reikėtų Ukrainai šiuo metu?
– Iš tikrųjų, nėra vieno daikto, ginklo ar technologijos, kuri viską nulemtų, šiuo metu ukrainiečiams reikia visko. Visų pirma, mes turime išlaikyti tiekimo tempą, nesustoti ir tiekti dar daugiau, nes ukrainiečiams vis tiek reikės net ir eilinės šaunamųjų ginklų amunicijos, granatų ir kitų artimojo mūšio priemonių. Šiuo metu vyksta ir logistikos karas, kas teikia vilties. Rusijos kariuomenė niekada nepasižymėjo gera logistika ir aprūpinimo procesų organizavimu ir valdymu. Dabar labai svarbu, kad ukrainiečiai sukauptų kiek įmanoma daugiau karinio operacinio rezervo.
Šiuo metu vyksta labai dideli antpuoliai iš oro. Ukrainiečiams reikia oro kontrolės virš Ukrainos ir ypač didžiųjų miestų bei pavojingų objektų, kad būtų sumažintas bombardavimas, miestų griovimas.
Mes, vakariečiai, buvome paveikti Rusijos propagandos ir tikėjome, kad toje šalyje buvo sukurta galinga ginkluotė, kad buvo daug investuota į kariuomenės modernizavimą ir mokymą, tačiau faktai rodo, kad Rusijos kariai yra sąlyginai prastai pasiruošę (žinoma, nekalbu apie elitinius dalinius). Daugelis rusų karių nedėvi jokių balistinės apsaugos liemenių, kurios tokiame kare yra ypač svarbios, siekiant apsaugoti karių gyvybes. Neperšaunamos liemenės ukrainiečiams leidžia išgyventi ir tapti efektyvesniais mūšyje, kontaktinio matymo priemonės išplečia taktines galimybes. Įvertinant Ukrainos karių motyvaciją bei vakarų valstybių pagalbą ginkluote ir ekipuote, kovotojų efektyvumas kovoje prieš rusų kariuomene yra ženkliai prašesnis ukrainiečių karių naudai, todėl jie geba ir gebės priešintis net ir skaitlingesniam priešininkų karių skaičiui.
Na ir galiausiai – reikia ir maisto, kad ukrainiečiai galėtų efektyviai kovoti, nes kai skrandis tuščias, kovoti sunku ne tik morališkai, bet ir fiziškai.
