Kauno technologijos universitetas (KTU) tapo Lietuvos švariųjų technologijų klasterio nariu. Tikimasi, kad KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro ir Aplinkos apsaugos inžinerijos instituto (APINI) iniciatyva užmegzta partnerystė padės įtvirtinti universitete vykdomas į aplinkos gerovę ir tvarių technologijų vystymą orientuotas studijų ir mokslo veiklas nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste.
Lietuvos švariųjų technologijų klasteris jungia švariųjų technologijų sektoriuje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitus partnerius. Klasterio nariai, dalydamiesi profesinėmis žiniomis, įgūdžiais, verslo ryšiais, reputacija ir patirtimi, siekia didinti narių konkurencingumą ir stiprinti Lietuvos, kaip švariąsias technologijas plėtojančios šalies, įvaizdį.
Tvarūs sprendimai – vykdant mokslo ir meno tyrimus
KTU MIDF dekanas dr. Kazimieras Juzėnas sako, kad nauja partnerystė prisidės prie bendros KTU, kaip tvaraus universiteto, vizijos ir pastiprins vykdomas studijų ir mokslo veiklas.
Universitete vykdomi tarptautiniai ir tarpdisciplininiai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai apima temas visose Lietuvos švariųjų technologijų pramonės šakose.
Pavyzdžiui, KTU MIDF tyrėjai su partneriais iš įvairių užsienio šalių mokslo ir verslo institucijų kuria technologijas ir vykdo tyrimus naftos teršalų valymo jūroje, pramoninių augalinės kilmės atliekų panaudojimo, mikroplastiko taršos mažinimo, lanksčių saulės energetikos modulių kūrimo ir kitose žalos gamtai mažinimo srityse.
Kokių įgūdžių reikia ateities studentams?
Narystė Lietuvos švariųjų technologijų klasteryje inicijuota kuriant 2025 m. rudenį startuosiančias naujas magistrantūros studijų programas anglų kalba – „Dizainas tvariai ateičiai“ ir „Tvari ir išmani urbanistinė aplinka“.
Magistrantūros programa „Tvari ir išmani urbanistinė aplinka“ rengs specialistus, gebančius planuoti ir kurti darnius miestus, pasitelkiant naujausias technologijas ir inovatyvius sprendimus.
KTU APINI direktorė prof. Žaneta Stasiškienė teigia, kad pirmoji tokia studijų kryptis Baltijos regione sukurta reaguojant į aktualiausius šiandienos iššūkius – klimato kaitą, augantį miestų išteklių poreikį ir būtinybę integruoti išmaniąsias technologijas į urbanistinę plėtrą.
Dizaino programos vadovė prof. dr. Rūta Valušytė pabrėžia, jog tvaraus žiedinio dizaino tyrimai itin aktualūs dabartiniame ekologinės krizės kontekste. Naujoji programa reaguoja į augančius iššūkius dizaineriams – kurti ne tik estetiškus, funkcionalius, bet ir aplinkai bei visuomenei atsakingus sprendimus.
Po pirmojo etapo magistrantūros studijose liko 151 laisva valstybės finansuojama vieta. Prašymai dalyvauti antrajame priėmimo etape priimami internetu, KTU priėmimo į magistrantūros studijas informacinėje sistemoje (MPIS) iki liepos 23 d., 12.00 val.
