„Lėtoji mada – tai ne sezoninė mados srovė, o alternatyva besaikiam vartojimui“, – teigia Kauno Technologijos Universiteto (KTU) Aprangos mados inžinerijos studijų programos magistrantė Simona Remeikaitė. Festivalyje „Dizaino savaitė‘2016“ jaunoji dizainerė pristatė transformuojamų moteriškų drabužių kolekciją „CLO‘gene“.
Šiandien mados industrija veikia ypač greitai – nauji modeliai sukuriami ir į parduotuves patenka per kelias savaites, o neparduotos masinės drabužių produkcijos kiekiai vis didėja. Pirkėjams siūloma ypač didelė pasiūla (dažnai už sumažintą kainą), todėl vis rečiau atsispiriama pagundai įsigyti dar vieną naują drabužį.
„Tyrimai rodo, kad aprangos ir tekstilės vartojimas nuolat auga, o tai susiję su opiomis aplinkosaugos problemomis: cheminių medžiagų naudojimas tekstilės auginimo ir apdirbimo procesuose, milžiniški sunaudojamo vandens ir išmetamų nenaudojamų drabužių kiekiai“, – sako KTU studijų programų Mados inžinerija ir Aprangos mados inžinerija programų vadovė docentė Jurgita Domskienė.
Lėtoji mada: drabužis – ne „daiktas išmetimui“
Festivalio „Dizaino savaitė‘2016“ metu pristatyta KTU Aprangos mados inžinerijos magistrantės S. Remeikaitės transformuojamų moteriškų rūbų kolekcija „CLO‘gene“ (mentorius dr. Kęstutis Lekeckas) – priešingybė greitajai, vartotojiškai madai.
Daugiafunkcė apranga, kai vieną gaminį galima dėvėti keliais skirtingais būdais – puikus lėtosios mados pavyzdys. Drabužiai, kurie keičiasi juos lankstant, padedant pagalbinėms jungtims, yra skirti ne tik kas kartą atrodyti efektingai, bet ir prisideda prie perteklinės aprangos gamybos problemų sprendimo bei vartotojiškumo ir taršos mažinimo.
Nuo 2008-ųjų metų naudojamas lėtosios mados terminas yra siejamas ne tik su ekologija, bet su giliu tvariosios mados suvokimu. Lėtosios mados kūrėjai ragina į drabužius žiūrėti ne kaip į daiktus, kurie tuoj išeis iš mados ir kuriuos reikės keisti naujais, bet kaip į brangią savo garderobo dalį. Nesenstančio dizaino, aukštos kokybės drabužiai, kuriais reikia atitinkamai rūpintis, o reikalui esant, ir pataisyti, ar pritaikyti savo reikmėms – toks lėtąją madą kuriančių dizainerių siekis.
Kolekciją įkvėpė genetiškai modifikuoti produktai
„Kolekcijos idėja – konceptualaus drabužio pritaikymas kasdieniam vartojimui, modifikuojant įvairiapusiam dėvėjimui ir išvaizdos transformacijai“, – sako kolekcijos „CLO‘gene“ autorė KTU studentė.
Kolekcijos įkvėpimo šaltinis – genetiškai modifikuoti produktai ir konstruktyvizmas. Kurdama jos modelius, jaunoji dizainerė siekia atskleisti žmogaus virsmo trapumą.
„Šiuolaikinė mokslo pažanga leidžia pakeisti organizmų genetinę medžiagą; taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų, iki tol jiems nebūdingų, savybių. Šiuo principu kolekcijoje naudojamas petinių ir juosmeninių gaminių sujungimas, detalių, linijų perkėlimas, nusistovėjusios įprastinės tvarkos ardymas ir naujo paieška“, – pasakoja S. Remeikaitė.
Konstruktyvizmas – tai meno judėjimas, atsiradęs apie 1919 metus Rusijoje ir pasiūlęs „gamybos meno“ ideologiją. Tai – menas su socialine prasme ir praktiniu panaudojimu.
Šiuolaikinis dizaineris turi derinti kūrybinį mąstymą ir techninį meistriškumą
„Simonos Remeikaitės darbas puikiai atspindi kompetencijas, įgyjamas studijuojant. Mūsų studijų programų absolventai – tai plačių pažiūrų kūrybinę nuojautą su techniniu meistriškumu ir giliu aprangos mados srities suvokimu gebantys suderinti jauni žmonės, pasiruošę šių dienų verslo ir mokslo iššūkiams“, – teigia KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto docentė J. Domskienė.
Pasak jos, lėtosios mados koncepcija skatina dizainerio kūrybiškumą, kelia iššūkį ne tik kūrėjui, bet ir didžiosioms rinkos galiūnėms, kviesdama prisidėti prie gamtos tausojimo ir besaikio vartojimo mažinimo iššūkio, pritraukti vartotoją nauja idėja ir atsisakyti kiekybės.
