Tekstilė – tai ne tik audiniai ir drabužiai, bet ir nuolat besivystanti inovacijų sritis, apimanti pažangias medžiagas, išmaniąsias technologijas ir tvarius sprendimus. Kaip keičiasi šiuolaikinė tekstilė? Kokios medžiagos gali pakeisti pramonę ateityje? Apie tai kalbamės su KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslininke Julija Baltušnikaite–Guzaitiene, kuri ne tik vykdo tyrimus tekstilės medžiagotyros ir išmaniųjų medžiagų srityje, bet ir dalijasi savo žiniomis su studentais, dėstydama apie tekstilės kokybę, sumaniąsias medžiagas bei e-tekstilės technologijas.
Julija jau 20 metų dirba Fizinių ir technologijos mokslų centre, Tekstilės technologijų skyriuje, kuriam šiuo metu vadovauja. Jos tyrimai orientuoti į gynybos tekstilę ir tvarias technologijas, mažinančias energijos, vandens bei cheminių medžiagų sąnaudas, prisidedant prie žiedinės ekonomikos plėtros.
– Kas Jus paskatino rinktis mokslininko kelią ir kaip prasidėjo Jūsų mokslinė karjera?
Mokslininko kelią pasirinkau dėl kelių svarbių veiksnių. Pirmiausia, mane traukė kūryba ir dizainas, todėl pasirinkimas studijuoti Tekstilės technologiją ir dizainą atrodė natūralus. Šios srities grožis – galimybė derinti meną ir technologijas, kurti praktiškus, bet kartu estetiškai patrauklius sprendimus. Studijų metu itin susidomėjau medžiagų tyrimais ir jų pritaikymo galimybėmis, kas tapo pirmuoju žingsniu mokslinės karjeros link.
Mano mokslinė karjera prasidėjo Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur galėjau gilintis į tekstilės medžiagų vystymą bei kokybę. Pradžioje susidūriau su iššūkiais, kuriuos lėmė techninių žinių stoka ir tam tikrų specifinių įgūdžių trūkumas, bet užsidegimas mokytis padėjo įveikti šias kliūtis. Bėgant laikui, mano moksliniai interesai išsiplėtė – nuo pirminių tekstilės kokybės ir medžiagotyros tyrimų iki pažangiausių sumanių medžiagų ir e-tekstilės sprendimų.
– Kokius svarbiausius tyrimus atliekate šiuo metu ir kokį poveikį jie gali turėti visuomenei ar pramonei?
Šiuo metu aktyviai dirbu dvejose pagrindinėse srityse: tekstilės technologijose, skirtose gynybos reikmėms, ir tvarios tekstilės plėtroje. Pirmuoju atveju, tyrimai orientuoti į naujų maskuojančių medžiagų kūrimą, kurios užtikrintų aukštą apsaugos lygį, kartu išlaikydamos komfortiškumą ir funkcionalumą. Šios technologijos gali būti panaudotos kariuomenėje ar gelbėjimo operacijose, tiesiogiai prisidedant prie žmonių saugumo.
Tvarumo kontekste mano tyrimai susiję su tekstilės technologijų, kurios sumažintų energijos, vandens ir cheminių medžiagų sąnaudas, kūrimu. Drauge su kolegomis siekiame įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, kad tekstilės pramonė būtų draugiškesnė aplinkai. Šie tyrimai ne tik gali sumažinti pramonės daromą poveikį gamtai, bet ir suteikti naujų galimybių tvariai gamybai plėtoti. Dirbu ne viena – kartu su manimi darbuojasi visa tyrėjų grupė, taip pat aktyviai bendradarbiaujame su kitomis mokslininkų komandomis, universitetais ir pramonės įmonėmis. Toks bendradarbiavimas padeda pasiekti reikšmingesnių rezultatų, dalintis žiniomis ir kartu spręsti iššūkių keliamas problemas.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate dirbdama mokslinį darbą ir kaip juos įveikiate?
Dirbdama mokslinį darbą dažnai susiduriu su techniniais tyrimų aspektais, finansavimo trūkumu ir administraciniais iššūkiais. Pavyzdžiui, norint atlikti sudėtingus tyrimus, kartais prireikia itin brangios įrangos arba specifinių medžiagų, kurių įsigijimas gali užtrukti. iššūkius pavyksta įveikti bendradarbiaujant su mokslininkais Lietuvoje ir užsienyje, siekiant tarptautinio projektų finansavimo ir efektyviai naudojant turimus resursus.
Taip pat pasitaiko ir situacijų, kai tyrimų rezultatai nepateisina lūkesčių, dėl ko tenka keisti kryptį ar metodus. Tokiose situacijose ypač svarbus yra lankstumas ir drąsa eksperimentuoti. Didelį indėlį į problemų sprendimą įneša komanda – kolegų palaikymas ir jų idėjos padeda rasti sprendimus greičiau. Taip pat aktyviai dalyvauju seminaruose, konferencijose ir palaikau ryšius su pramonės atstovais.
– Kaip pavyksta išlaikyti asmeninio gyvenimo ir karjeros balansą?
Išlaikyti balansą tarp asmeninio gyvenimo ir karjeros – nuolatinis iššūkis, tačiau svarbu mokytis tinkamai deleguoti užduotis ir efektyviai planuoti laiką. Man ypač padeda aiškus prioritetų nustatymas ir įvairūs įrankiai, tokie kaip darbo planavimo programėlės. Be to, stengiuosi skirti pakankamai laiko poilsiui, nes tik gerai pailsėjusi galiu dirbti produktyviai.
Labai svarbus šeimos palaikymas ir supratimas, kad darbas dažnai peržengia standartines darbo valandas. Šeima ne tik palengvina kasdienius rūpesčius, bet ir suteikia emocinį palaikymą sunkesnėmis akimirkomis. Mano patarimas – skirti kokybiško laiko sau ir artimiesiems, nes tai padeda išlaikyti motyvaciją bei vidinę pusiausvyrą.
Balansas tarp asmeninio gyvenimo ir karjeros yra iššūkis, ypač kai esu ne tik mokslininkė, bet ir dviejų mažų berniukų mama. Mano sūnums šiuo metu yra 6 ir 3 metai, todėl jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir energijos. Jų ankstyvosiomis augimo stadijomis buvau laikinai sustabdžiusi dėstytojos veiklą, bet prieš pusantrų metų į akademinę sritį sugrįžau visu pajėgumu. Nors grįžimas po pertraukos buvo sudėtingas, jis taip pat tapo stipriu motyvacijos šaltiniu – norėjau įrodyti, kad įmanoma suderinti šeimą ir profesinį gyvenimą.
Taip pat išmokau vertinti artimųjų ir kolegų pagalbą. Supratau, jog nereikia bijoti kreiptis dėl palaikymo, nes šeima ir komanda yra patikima atrama. Vienas svarbiausių patarimų – leisti sau daryti pertraukas ir skirti laiko poilsiui. Kartais viskas atrodo neįmanoma, bet žingsnis po žingsnio pavyksta rasti pusiausvyrą ir mėgautis tiek akimirkomis su šeima, tiek profesiniais pasiekimais.
– Kokių patarimų galėtumėte duoti jaunoms moterims, svarstančioms apie karjerą moksle ar technologijų srityje?
Pirmiausia, labai svarbu tikėti savo jėgomis ir nesibaiminti stereotipų. Mokslas ir technologijos yra sritys, kuriose moterys gali ne tik reikšmingai prisidėti, bet ir tapti lyderėmis. Patarčiau puoselėti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir atkaklumą – šios savybės yra itin svarbios, siekiant sėkmingai įveikti iššūkius.
Karjeros pradžioje patarčiau ieškoti mentoriaus – patyrusio žmogaus, kuris galėtų pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. Man asmeniškai mentoriai (konkrečiai moterys mokslininkės, kurių patirtimi vadovavausi) buvo ir yra neįkainojamas pagalbos šaltinis. Ne mažiau svarbu būti atvirai naujovėms ir drąsiai imtis net sudėtingų projektų, nes per patirtį mes augame ir tobulėjame.
Be to, svarbu būti pasiruošusiai mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Mokslas – tai nuolatinė kelionė, kur svarbu ne tik galutinis tikslas, bet ir pats procesas. Tikiu, kad kiekviena moteris gali rasti savo vietą šioje srityje, jei tik nebijos imtis iššūkių ir siekti savo svajonių.
