KTU mokslininkai kartu su partneriais iš Ukrainos pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu kurs naujos kartos neperšaunamas liemenes

Svarbiausios | 2020-03-12

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su Kijevo nacionaliniu technologijos ir dizaino universitetu praėjusį rudenį laimėjo Lietuvos-Ukrainos tarpvalstybinių projektų konkursą, kurio metu bus kuriamos naujos kartos megztos neperšaunamos liemenės. Kitaip nei gaminamos iki šiol, liemenės pasižymės ženkliai geresnėmis komforto savybėmis, nesumažinant jų teikiamos apsaugos lygio.

Kovo 11 d. KTU MIDF profesoriai Rimvydas Milašius ir Daiva Mikučionienė dalyvavo 1-ąjame Lietuvos-Ukrainos bendradarbiavimo projekto „Megztos medžiagos asmeninėms apsaugos priemonėms nuo mechaninių ir ugnies pažaidų PERPROKNIT“, laimėto pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kvietimą „Technologijos, skirtos gynybiniams pajėgumams stiprinti“, darbiniame susitikime.

KTU projekto dalies vadovo prof. R. Milašiaus teigimu, tai vienintelis projektas, kuris buvo finansuotas pagal šią LMT kvietimo kryptį.

„Labai simboliška ir man asmeniškai malonu, kad toks projektas startavo būtent kovo 11-ąją, lietuviams švenčiant 30-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Mūsų saugumas ir taika didele dalimi dabar priklauso nuo padėties Ukrainoje, tad stiprindami jų gynybinius pajėgumus mes tiesiogiai prisidedame prie Lietuvos saugumo“, – pasakoja profesorius.

Medžiagos, numegztos iš specialių, didelio stiprumo siūlų, kurių stipris net iki 12 kartų didesnis nei plieno, gali apsaugoti karo zonoje dirbančiųjų sveikatą, o kai kada ir gyvybę. Anksčiau tokių medžiagų pagaminti buvo neįmanoma dėl tinkamų mezgimo technologijų nebuvimo, dėl to visos medžiagos, skirtos apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, buvo audžiamos.

Mokslininkų teigimu, dėvėti tokias apsaugines liemenes yra gana nepatogu, todėl jas dėvi tik kariškiai aktyvių kovinių veiksmų zonoje. Tuo tarpu medicininis, materialinio aprūpinimo ir kitas šalia kovinių veiksmų zonos dirbantis personalas jų vengia dėl nepatogumo.

„Puikiai žinome, kaip kai kurios nusikalstamos veiklos karinės grupuotės taikosi ne tik į karius, bet ir į civilius ir net medicininį personalą. Tad aprengti pastaruosius naujos kartos apsauginiais drabužiais, kurie gali apsaugoti nuo atklydusios kulkos, sprogimo skeveldrų ar kitų atsitiktinių pavojų, atskridusių iš aktyvios kovos zonų, yra svarbu. Dėl didelio aktualumo ir šiuo metu vykstančio karo Ukraina išrinko būtent šį projektą Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimui“, – tvirtina prof. R. Milašius.

„Megztos struktūros palengvina bendrą asmeninių apsaugos priemonių (pvz., neperšaunamas liemenes) konstrukciją, įgalina geresnį formos prisitaikymą prie žmogaus anatomijos, pagerina komforto savybes, nesumažinant apsauginių savybių“, – teigia prof. D. Mikučionienė.

Pasak profesorės, kilpinė struktūra, sudaryta iš itin stiprių siūlų, yra atspari plėšimui ir pjovimui: kulka ar skeveldra tokią struktūrą ne praplėšia, o joje „įklimpsta“. Tačiau suformuoti tokią megztą struktūrą sudėtinga dėl specifinių siūlų perdirbamumo problemų. Visgi naujos mezgimo technologijos leidžia šias problemas išspręsti – tai atveria naujas galimybes apsauginių priemonių gamyboje.