Ne tik restoranuose ar kavinėse, bet ir namuose maistui gaminti naudojamas aliejus. Netinkamai perdirbamas ar utilizuojamas augalinis aliejus išskiria gamtai kenksmingas medžiagas, kurios gali patekti net ir į geriamąjį vandenį. Siekiant sumažinti panaudoto aliejaus keliamas grėsmes, KTU studentai kuria programėlę, kuri užtikrins tinkamą aliejaus surinkimą Lietuvoje. Naujoji sistema leis sujungti restoranus ir namų ūkius, esančius skirtingose Lietuvos vietovėse, su aliejaus perdirbimo įmonėmis. Sistemą planuojama paleisti jau 2022 m.
Per pastaruosius 17 metų pasaulinė augalinio aliejaus gamyba padvigubėjo: kasmet jo pagaminama 185 mln. tonų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) studento Nicolas Drouby, tinkamas aliejaus perdirbimas užkirstų kelią problemoms, susijusiomis su aplinkos tarša. Be to, jis taip pat gali būti panaudojamas biodyzelino gamybai, kuriuo būtų galima pakeisti įprastą dyzeliną ir taip mažinti išskiriamą CO2 kiekį.
Sprendžiant ECIU Universiteto iššūkį studentams kilo idėja sukurti programėlę, kuri užtikrintų tinkamą aliejaus surinkimą.
„Programėlės tikslas – sujungti aliejaus vartotojus iš restoranų bei namų ūkių su perdirbimo įmonėmis. Be to, programėlės naudotojai galės rinkti taškus, už kuriuos bus apdovanoti, taip skatinant žmones naudotis programėle bei atiduoti aliejų perdirbimui“, – sako N. Drouby, KTU Pramonės inžinerijos ir vadybos magistrantūros studentas iš Libano.
Perspektyvos plėstis į pasaulinę rinką
Dalyvaudamas jungtinio Europos universiteto – ECIU universiteto – iššūkyje „Efektyvus išteklių valdymas Kauno mieste“, kurį parengė KTU, N. Drouby ir jo komanda išsiaiškino, kad Lietuvoje vidutiniškai vienas restoranas per savaitę surenka apie 30 litrų panaudoto aliejaus, namų ūkiai – apie 1 litrą per mėnesį. Tačiau studentų tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje prasta panaudoto aliejaus surinkimo infrastruktūra.
„Atlikę įvairius tyrimus, sužinojome, kad yra daug išteklių, kurie nėra pakartotinai naudojami, perdirbami arba šis procesas – neefektyvus. Mūsų programėlė sumažintų taršą, prisidėtų prie aplinkos tausojimo. Taip miestai taptų tvaresni“, – sako KTU studentas.
Lietuvoje veikia tik dvi aliejaus perdirbimo įmonės. Vis dėlto, anot N. Drouby, įmonės yra sudariusios sutartis tik su keliais restoranais, iš kurių surenka panaudotą aliejų: „Tačiau dėl mažų aliejaus sąnaudų nėra sistemos, kuri padėtų jį surinkti iš namų ūkių. Siekiame, kad mūsų platforma skatintų ne tik įmones, restoranus, bet ir namų ūkius dalyvauti ir palengvinti aliejaus perdirbimo procesą“.
Programėlė šiuo metu kuriama KTU Startup Space inkubatoriuje. Prototipas bus naudojamas ir testuojamas Lietuvoje. Bandymo laikotarpiu komanda rinks informaciją ir duomenis apie procesą, sieks išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias puses, kad ateityje technologiją būtų galima pritaikyti pasauliniu mastu.
Patirtis pramonėje itin pravertė universitete
Po mechatronikos bakalauro studijų N. Drouby dirbo įvairiose pramonės įmonėse Libane, atliekų perdirbimo ir transporto priemonių parko valdymo srityse.
„Nors patirtis buvo įdomi, tačiau norėjau sužinoti daugiau bei siekti karjeros pramonės valdymo srityje. Aš domėjausi įvairiais universitetais, kurie siūlė šios srities programas, o KTU Pramonės inžinerijos ir vadybos programa labiausiai atitiko mano kriterijus“, – sako magistrantas.
Jis priduria, kad Libano universitetuose tokios studijų programos nepavyko rasti, ir, kadangi KTU yra vertinamas kaip vienas geriausių technologijos mokslų universitetų Rytų Europoje, vaikinas nusprendė atvykti į Kauną.
„Patirtis KTU buvo puiki: studijos, fakultetas, moksliniai projektai ir komandinis darbas buvo konstruktyvūs ir išsamūs. Įranga universitete, kurią naudodavome laboratorinių darbų metu, buvo labai pažangi. KTU svetainėje informacija yra pateikiama aiškiai, o tai padėjo man gauti visą informaciją“, – sako N. Drouby. – „Be to, bendrabutis yra netoli Studentų miestelio, todėl sutaupau laiko vykstant į paskaitas“.
Lietuva – tarsi antri namai
Studentas pasakoja, kad nemažai jaunų libaniečių dėl susiklosčiusių aplinkybių ir politinės korupcijos, išvyksta ieškoti geresnės ateities ir tiki, kad galės padėti savo šaliai iš svetur.
„Lietuvoje radau tai, ko ir tikėjausi, kad galėčiau tobulėti. Nuoširdžiai sakau, kad jaučiuosi čia tarsi antruose namuose“, – sako jis.
Dalyvavimas ECIU universiteto iššūkyje N. Drouby paskatino ir įkurti savo startuolį – užsiėmimų metu jis sužinojo daug naudingos informacijos, kaip nuo nulio įkurti savo įmonę. Tačiau labiausiai vaikinas džiaugiasi atradęs mentorių, kuris padeda jo komandai vystyti programėlės idėją ir paversti ją verslu.
„ECIU universiteto siūlomi iššūkiai ne tik leidžia spręsti ir rasti atsakymus į problemas, bet ir pasiūlyti tinkamus sprendimus. Tokia patirtis paruošia studentus realiam gyvenimui. Iššūkio metu dėstytojai visada mus konsultuodavo. Be to, seminaruose kviestiniai lektoriai dalijosi patirtimi bei patarimais, kaip įkurti įmonę“, – pasakoja KTU magistrantas.
