Jei reikėtų nutapyti statistinį Lietuvos dirbančiojo portretą, didelė tikimybė, kad jis būtų toks: tai privačioje verslo įmonėje dirbantis ir ne mažiau 40 val. per savaitę darbui skiriantis žmogus, kurio darbo vieta susijusi su prekyba, apdirbamąja gamyba, transportu, o „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis viršija 900 eurų per mėnesį. Galimas daiktas, jei esate moteris, atlygis bus 12 proc. mažesnis, o darbo vieta bus dažniau susijusi su viešuoju sektoriumi ir švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo sritimis. Būtent tokius atsitiktinius štrichus diktuotų pateikiami statistiniai duomenys, skelbiami valstybės institucijų ir žiniasklaidos, tačiau ar tai būtų reprezentatyvus dirbančiųjų atspindys?
Didžiausią Lietuvoje karjeros planavimo ir kontaktų renginį jaunimui organizuojantys specialistai pabrėžia – tiek individualioje karjeroje, tiek bendrai darbo rinkoje egzistuoja kontrastai. Nors pastarieji ne visada reprezentuojami skaičiais, tačiau daro ženklų poveikį būsimųjų darbuotojų ir darbdavių sprendimams.
Spalio 27 dieną apie tai diskutuos ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos ir užsienio profesionalai iš daugiau kaip pusšimčio įmonių, kuriuos sukvietė tradiciškai kasmet rengiamas karjeros planavimo ir kontaktų renginys KTU WANTed karjeros dienos 2021.
Septynioliktus metus skaičiuojanti iniciatyva šiemet antrą kartą bus rengiama virtualiai. Anot renginį organizuojančios KTU komandos narių, nepaisant pasikeitusio renginio formato, pagrindinis jo tikslas išlieka tas pats – padėti jaunimui, ypač studentams, pažinti darbo rinkos aktualijas, kontaktuoti su Lietuvoje veikiančiomis Lietuvos ir tarptautinėmis įmonėmis, o įmonėms tiesiogiai susitikti su studentais ir pasiūlyti jiems praktikos ar darbo vietas. Renginio organizatoriai atskleidžia – pokalbius bei diskusijas moderuos, reportažus rengs žinomi žurnalistai ir televizijos laidų vedėjai Dovydas Pancerovas, Timūras Augucevičius, Ugnė Siparė, Ignas Kinčinas, Goda Raibytė, Ignas Grinevičius, Lukas Keraitis.
KTU WANTed karjeros dienos 2021 bus transliuojamos internetu – dvi skirtingos tiesioginės transliacijos lrt.lt portale ir youtube.com kanale kartu sudėjus truks 14 valandų.
Renginio organizatorių manymu, bendriausia prasme kontrastas yra ryškus skirtumas dviejų lyginamų daiktų, reiškinių. Vienais atvejais kontrastas parodo spektrą tarp viršutinės ir apatinės aptariamo reiškinio ribos, kitais atvejais atskleidžia įvykusį pokytį, trečiais – atspindi sklandančius stereotipus ar netgi apibūdina potencialias galimybes. Su kontrastingomis situacijomis karjeroje ir darbo rinkoje susiduria ir tie, kurie ketina dirbti, ir ieškantys darbuotojų. Ypač nemaži skirtumai egzistuoja su technologijomis susijusiose srityse.
„Regis, mažėjantis, bet vis dar egzistuojantis kontrastas – skirtumai tarp vyrų ir moterų vaidmenų darbo rinkoje“, – pastebi Kristina Skučienė, vadovaujanti KTU studentų reikalų departamentui, kurio žinioje – karjeros ugdymas.
Anot departamento direktorės, mokyklos, aukštosios mokyklos, visuomeninės organizacijos, verslo įmonės vis intensyviau siunčia žinutę apie būtiną lyčių balansą technologijų sektoriuje.
„Lietuvoje pastaruoju metu garsiai ir gana atvirai kalbama apie tai, kad merginų susidomėjimą STEAM sritimi stabdo ne jų gebėjimai ar galimybės, o stereotipai visuomenėje ir aplinkoje“, – akcentuoja K. Skučienė.
Universitete už bendradarbiavimo su verslu vystymą atsakinga Rimantė Sedziniauskienė antrina, kad su technologijomis susijusiuose verslo sektoriuose egzistuoja ir daugiau probleminių aspektų. Vienas svarbiausių – ieškomų talentų stoka, kurią ypatingai jaučia informacinių technologijų, elektronikos, finansų sektoriuose dirbančios įmonės.
„Viena ryškiausių kontrastingų situacijų, apie kurią nuolat girdžiu bendraudama su įmonių atstovais, yra rinkai ir verslui itin reikalingų specialybių patrauklumo mažėjimas tarp jaunimo. Pavyzdžiui, sėkmingai plečiantis tarptautinėms įmonėms ir naujiems investuotojams ateinant į Lietuvą, nuolat auga kvalifikuotų elektronikos inžinierių paklausa. Tai ypač akivaizdu Kaune. Tuo tarpu jaunimo susidomėjimas šia sritimi didėja per lėtai“, – kontrastą tarp laisvų darbo vietų ir potencialių darbuotojų pastebi KTU Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadovė R. Sedziniauskienė. Jos manymu, tai lemia daugybė skirtingų priežasčių, tačiau viena dažniausių – informacijos apie galimas karjeros perspektyvas įvairiose srityse trūkumas.
Pasak R. Sedziniauskienės, pastaruoju metu dažniau pastebimas ir verslo atstovų įvardijamas dar vienas kontrastas – esą į technologijas linkę jaunuoliai, kur kas dažniau nei kitų profesijų atstovai, stokoja socialinių ir emocinių kompetencijų.
„Tai išties labai išryškėjo ir pandemijos metu, kai darbas iš biurų persikėlė į namus. Techniškai atlikti savo funkcijas nebepakanka, ypatingai svarbus tapo komandos tarpusavio komunikavimas, supratimas ir empatija vienas kito situacijai“, – teigia ji.
K. Skučienė priduria, kad egzistuoja kontrastingas įsitikinimas, susijęs su darbu privačiame ir valstybiniame sektoriuose bei lemiantis galutinį potencialaus darbuotojo sprendimą.
„Lietuvos visuomenė, ypač darbo rinkoje mažiau patirties turintis jaunimas, linkę vertinti gana vienpusiškai: privačios įmonės traktuojamos tik kaip inovatyvios, konkurencingos, pažangios. Tuo tarpu valstybinis sektorius įsivaizduojamas nepatraukliai, vertinamas kaip stagnatiškas“, – įvardija K. Skučienė. Jos manymu, toks bendras juodai baltas įspūdis kenkia, kai atmetama konkreti karjeros galimybė net neįsigilinus į realią organizacijos situaciją. „Klaida yra suabsoliutinti, vadovautis tik nuomone ir net nebandyti ieškoti konkrečių atsakymų“, – sako ji.
Abi pašnekovės pabrėžia, kad darbo rinkoje galima pastebėti pozityvių kontrastų, bylojančių apie kintančias darbdavių ir būsimų darbuotojų nuostatas, elgseną.
R. Sedziniauskienė sako, kad per pastaruosius keletą metų itin aiškiai juntamas inžinerinio verslo mąstysenos pokytis – panašu, ateina suvokimas, kad trumpų kursų kvalifikacijai įgyti – vis dėto nebepakanka.
„Anksčiau neretai buvo girdima nuostata, jog studijos ir mokslas masiškai nėra reikalingi. Esą, tegu studijos aukštosiose trunka kuo trumpiau, tegu jaunuoliai kuo greičiau išeina į darbo rinką, kur visko ir išmoks. Tuo tarpu pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti įmones kalbant apie būtinybę išsiugdyti gebėjimą mokytis nuolatos, visą gyvenimą, anglų kalba tai įvardijama „lifelong-learning“. Kai turimos žinios taip greitai sensta, net ir srities profesionalams reikalingas nuolatinis žinių atnaujinimas, ypač naujų technologijų įvaldymo srityje“ – dėsto R. Sedziniauskienė.
Septynioliktą kartą inicijuojamo renginio organizatoriai taip pat pozityviai vertina didėjantį įmonių įsitraukimą į iniciatyvas, suartinančias jaunus, dar tik karjerą pradedančius žmones ir patyrusius įvairių sektorių atstovus. Jei kadaise studentai ar moksleiviai darbdavius mažokai domino, tai šiandien – situacija ženkliai pasikeitusi. Verslas vis atsakingiau imasi veiksmų, skirtų ankstyvajam karjeros ugdymui ar sklandžiai jaunų žmonių integracijai į darbo rinką.
„Nepaprastai džiaugiamės, jog antrus metus virtualiai organizuojamas renginys šį kartą sulaukė ypatingo susidomėjimo, dalyvaujančiųjų įmonių maksimumą pasiekėme dar net nepasibaigus registracijos laikui,“ – pasakoja R. Sedziniauskienė.
Nors pandemijos patirtis riboja organizatorių galimybes didžiulę kontaktų mugę įprastai rengti „Žalgirio“ arenoje, tačiau praeitais metais atrasti virtualūs sprendimai jau spėjo pasiteisinti. Renginio programoje numatyti konferenciniai pranešimai, įmonių veiklos pristatymai, praktikos ir darbo vietų pasiūlymai ir studentų kontaktų mainai virtualiu būdu, darbo pokalbių simuliacijos, klausimų ir atsakymų sesijos, trumpųjų pokalbių sesijos.
Trys įmonės – Rocket Software Lithuania, TransUnion Lithuania ir Softeq Development – tapo pagrindiniais renginio partneriais. Renginio partnerystę taip pat palaiko Accenture, Bankera, Centric IT Solutions Lithuania, Continental, HELLA Lithuania, Ignitis grupė, Littelfuse LT, Mars Lietuva, Moody’s, ORLEN Lietuva, Vikonda grupė.
Iš viso renginyje dalyvaujančias 58 įmones renginio žiūrovai galės išvysti prisistatant trijuose sektoriuose: skaitmeninės bei įtraukios visuomenės ir ekonomikos; pažangios gamybos procesų, medžiagų bei technologijų, išmaniųjų ir tvarių miestų, aplinkos bei transporto.
„Šių metų sprendimas įmones pozicionuoti sektoriais tai – noras aiškiau pademonstruoti, jog kiekviena įmonė yra didesnės ekosistemos dedamoji, kuri dirba vardan aukštesnės vertės sukūrimo ne tik sau, bet ir mus supančiai aplinkai“, – paaiškina R. Sedziniauskienė. Pasak jos, šiuo sprendimu siekiama atskleisti kiekvienos profesijos galimybes ir parodyti, jog priklausomai nuo interesų srities, kiekvienas turi daugiau nei po vieną pasirinkimą, kur pritaikyti įgytas žinias ir nukreipti savo karjeros kelią.
„Universitetai asmenybes ir specialistus ugdo, o įmonės juos turėtų auginti. Žinoma, tai nėra lengva misija, bet siekiant šalies gerovės, verta visoms pusėms pasistengti“, – bendras studijų, mokslo ir verslo pastangas apibendrina K. Skučienė.
