Per pastaruosius metus žiniasklaidoje knibždėte knibžda startuolių sėkmės istorijų. Pirmojo uždirbto milijono pasakojimai jau nieko nebestebina. Tačiau visai kitokia patirtimi dalinasi KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Pramoninio dizaino inžinerijos studentas Laisvūnas Levinskas (22 m.). Jo ir komandos sukurtas „Dronas gelbėtojas“ investuotojų kol kas nevilioja.
Idėjos link
Praėjusią savaitę Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyko „KICkoff Lithuania“ renginys, skirtas atrasti ir paskatinti jaunuosius energetikos srities startuolius, mokslininkus ir išradėjus.
Viena konkurse dalyvavusių komandų – „Drono gelbėtojo“ kūrėjai. Tiesa, ši idėja vis dar vystymosi procese, tačiau jaunieji išradėjai Akvilė Andziukevičiūtė-Jankūnienė, Aurelija Kusaitė, Erika Nestronaitė, Linas Nazarenka bei Laisvūnas Levinskas nenuleidžia rankų ir toliau skinasi kelią idėjos įgyvendinimo link.
Apjungtos lėktuvo ir drono savybės
„Pavasarį Kauno technologijos universitetas organizavo kūrybines dirbtuves, kuriose reikėjo sukurti droną asistentą. Nusprendę nepraleisti tokios progos. Iškart žinojome, kad norime sukurti ką nors neįprasto“, – teigė komandos lyderis, būsimas KTU Pramoninio dizaino inžinerijos ketvirtakursis Laisvūnas Levinskas.
Studentai idėjai įgyvendinti pasirinko apjungti lėktuvų sparnų dizainą kartu su dronų savybe kabėti ore. Komanda taip pat atsižvelgė į tai, kas aktualu poilsį kalnuose ar paplūdimiuose mėgstantiems žmonėms. „Pastaruoju metu per daug žmonių miršta dėl laiku neatvykusios pagalbos. „Dronas gelbėtojas“ galėtų stebėti paplūdimius, kalnų slidinėjimo vietas bei gebėtų iškviesti pagalbą, kai jos reikia“, – apie drono galimybes pasakojo L. Levinskas.
Gebėtų gabenti maisto atsargas
Vos prieš kelis metus dronai buvo retenybė, tačiau dabar juos galima pritaikyti tokiose srityse kaip fotografavimas, filmavimas ar net elektros linijų priežiūra. Dronams beveik kasdien yra sugalvojamos naujos funkcijos ir pritaikymo galimybės. Ne paslaptis, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose dronas gelbėtojas nėra naujiena, tačiau ši startuolio idėja iki galo nebuvo įgyvendinta dėl ribotos skrydžio trukmės.
L. Levinskas, pristatydamas komandos kuriamą startuolį „Droną gelbėtoją“ sakė, kad pastarasis yra išskirtinis tuo, jog gali gabenti pagalbos priemones – gelbėjimosi liemenę, ratą, pirmosios pagalbos vaistinėlę, kam nėra pritaikyti įprasti dronai.
Unikalus dizainas – lėktuvo tipo sparnai leidžia startuoliui sklęsti ir taupyti energiją. Kalnuose paieškai naudojami sraigtasparniai, tačiau jų eksploatacija yra labai brangi, todėl dronas sumažintų kaštus. Be daugelio kitų privalumų, vienas esminių dalykų gelbstint žmones – įmontuota termo kamera, padedanti net naktį aptikti nukentėjusiuosius, ar gabenti maisto bei vandens atsargas.
„Gelbėti žmones nėra pelninga“
Tiesa, pradėjus kalbėti apie investuotojus, drono kūrėjas L. Levinskas kiek paniuro. Jo teigimu, šiuo metu komandos pirmajam vaisiui šviečiasi ne kokios perspektyvos.
„Kad ir kaip kilniai atrodytų tikslas gelbėti žmones – į startuolius investuojančias įmones ypač domina komercializacijos galimybės. Gelbėti žmones nėra pelningas verslas“, – įsitikinęs studentas.
Nepaisant to, jaunųjų išradėjų komanda kaupia kūrybos ir verslo patirtį tokiuose renginiuose kaip „Technorama“, „KICkoff Lithuania“. Jeigu „Drono gelbėtojo“ idėją realizuoti nepavyks, viliasi, kad sukurs pelningą startuolį, kurio uždirbtą pelną komanda galės investuoti į pirminę idėją.
Šaltinis: www.lsveikata.lt
