Laimonas Narbutas: ko norėjau ir kuo tapau

Svarbiausios | 2015-03-05

Ko gero, ne vienas moksleivis bei studentas pamąsto, kuo taps, kai pabaigs mokslus. Taip pat, kokius kelius turės nueiti ir kiek į visą tai reikės įdėti darbo. Laimonas Narbutas buvęs tuo metu Mechanikos fakulteto absolventas, sutiko pasidalinti savo sėkmės istorija.

Laimonai, žinau, jog esate mūsų absolventas, tad norėčiau, jog trumpai apie save papasakotumėte…

Esu Laimonas Narbutas, šiuo metu – UAB “Axis technologies” technikos direktorius. UAB “Axis technologies” yra viena iš stipriausių įmonių vykdanti projektus biokuro energetikos srityje – t.y., statome biokuro katilines ir elektrines ne tik Lietuvoje, bet ir sparčiai plečiame veiklą užsienio rinkose. Vienas naujausių projektų yra 20 MW galios elektrinės statyba Talino mieste, kuri gamins elektros ir šilumos energiją iš medienos atliekų ir durpių. 2013 metais tapus technikos direktoriumi ir nuo tos akimirkos tenka rūpintis inžineriniu ir konstravimo skyriais, kuriuose parengiami, o vėliau įgyvendinami sprendimai.

Nusikelkime į tuos laikus, kai pirmą kartą atvėrėte universiteto duris… Kaip sugalvojote pasirinkti tuo metu buvusį Mechanikos fakultetą, kas lėmė Jūsų pasirinkimą?

Pradžia, tai yra, 1991 metai, buvo tikrai labai neaiški ir kelianti nemažai apmąstymų dėl ateities pasirinkimų. Visų pirma, buvau įstojęs į KTU Informatikos fakultetą, nes tuo metu domėjausi kompiuteriais ir programavimu, tuomet net turėjau asmeninį PC „Santaka“, tai yra, ZX Spectrum klonas (šypsosi). Dar besimokydamas vidurinėje buvau suprogramavęs keletą programėlių, kurios dabar vadinamos apps‘ais. Tik skirtumas tas, kad tuo metu nebuvo išmaniųjų telefonų, o programą reikėjo įrašyti į magnetofono kasetę. Kaip bebūtų, artimieji nelabai tikėjo šviesia „Google“ ateitimi ir vis tik įkalbinėjo rinktis labiau žemiškesnę specialybę. Taip atsitiko, kad paklausiau ir persivedžiau į KTU, Mechanikos fakultetą, o vėliau pasirinkau termoinžinerijos magistrantūros studijas, nes susidomėjau energetika, o ypač alternatyvia jos kryptimi. Panašia tema, apie Stirlingo variklius, ir apgyniau magistrantūros diplomą.

Niekuomet nekilo dvejonių ar nuogąstavimų, jog galbūt šis kelias ne Jums? Ar visuomet buvote užtikrintas tuo, kuo norite būti ateityje?

Tai, jog mano kelias yra technologijos, abejonių neturėjau, tačiau vis kildavo dvejonių kokių – mechanikos ar informacinių… Laikui bėgant, turimus informatikos įgūdžius sugebėjau pritaikyti darbuose, kurie yra susiję su energetika. Vėliau išvysčiau ne vieną skaičiavimo modelį, kurie talkina sprendžiant pakankamai sudėtingus uždavinius. Keletą skaičiavimo modelių naudojame ir dabartiniame darbe, pavyzdžiui, su tam tikru modeliu galime apskaičiuoti visos elektrinės energetinį balansą, kuris padeda įvertinti būsimos sistemos efektyvumą, galingumą ir daugelį kitų parametrų.

Būtų įdomu sužinoti, kokius etapus reikėjo praeiti, jog pasiektumėte tai, kuo esate dabar?

Kiek prisimenu, tai jokių ypatingų etapų ar posūkių nebuvo, o tik kasdieninis darbas, kurį stengiausi atlikti sąžiningai ir gerai, o visa kita įvyko savaime. Galiu suskaičiuoti apie 20 metų nuo tada, kai dar būdamas studentu pradėjau dirbti. Per tą laiką sutikau nemažai žmonių, kolegų dirbančių panašiose energetikos srityse, su kuriais buvo užmegztas ryšys. Be abejo, teko pakeisti ne vieną įmonę, tačiau darbo vieta keisdavosi tik tuomet, kai joje jau buvo pasiekta užtektinai, o kitoje laukė naujos galimybes.

Ką norėtumėte palinkėti bei patarti mūsų MIDF studentams?

Kad ir kokią specialybę studijuojate, noriu palinkėti neapsiriboti suteikiamomis žiniomis iš pagrindinių modulių, tačiau būti žingeidiems ir pažinti papildomas sritis. Kelių dalykų, ar papildomų kalbų mokėjimas visada yra vertė, kurios iš jūsų niekas nenuskaičiuos kaip mokesčių (šypsosi). Taip pat, kiek žinau, šiuo metu studentams yra nemažai galimybių įgyti tarptautinės patirties per tarptautines programas, todėl siūlau tuo domėtis ir būti aktyviems.