Lietuviai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos paslaugomis

PITC | 2019-03-30

Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių paslaugomis. Vienos iš sistemoje veikiančių įmonių, viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), kuri rūpinasi gėrimų pakuočių surinkimu ir perdirbimu, paslaugomis, naudojasi 88 proc. šalies gyventojų.

„Apie 600 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių kasmet išleidžiama į Lietuvos rinką. Suvartojus gėrimą, tokios pakuotės tapdavo atliekomis, kurios smarkiai teršė aplinką ir gamtą. Situacija pasikeitė, kai gėrimų gamintojai, importuotojai bei pardavėjai įsteigė užstato sistemą. Dabar 92 proc. tokių pakuočių sugrįžta“, – sakė USAD vadovas Gintaras Varnas. Jo teigimu, per visą įmonės veiklos laiką buvo surinkta 1,6 mlrd. pakuočių ir visos jos perdirbamos.

„Skardinės tampa naujomis skardinėmis, vienkartiniai stikliniai buteliai perlydomi į naujus, o perdirbtas plastikas tampa sudėtine naujų plastikinių pakuočių dalimi. Kas anksčiau buvo atliekos, dabar virsta ištekliu ir žaliava naujiems gaminiams“, – sakė G. Varnas. Kaip rašoma pranešime, viena iš žiedinės ekonomikos atšakų – dalijimosi ekonomika.

„Dabar gaminius keičia paslaugų sistemos. Mes vis daugiau dėmesio kreipiame ne į daiktą, o jo funkciją. Ar man reikia automobilio ir visų su juo susijusių kaštų bei problemų, ar užtenka patogiai nuvykti iš taško A į tašką B? Kai galvojama apie funkciją, galima rasti daug alternatyvų“, – sakė KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas Visvaldas Varžinskas. Pasak jo, dalijimosi ekonomikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia: nemažai gyventojų naudojasi trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis, tradicines taksi paslaugas keičia pavėžėjimą siūlančios bendrovės, atvertos ir naujos trumpalaikio apgyvendinimo galimybės, kai keliaujant galima apsistoti nuomojamuose kitų asmenų būstuose. „Kai startavome prieš 5 metus, buvo labai sunku pritraukti žmonių. Tačiau dabar dalijimosi ekonomikos koncepcija žmonėms tampa vis labiau suprantama bei priimtina. Ir tą labai jaučiame. Auga ir mūsų klientų amžiaus diapazonas“, – sakė tinklalapio dalinkis.lt, kuriame galima trumpam išnuomoti ar išsinuomoti reikiamą daiktą, įkūrėjas ir vadovas Mantas Živačevskis.

Anot ne pelno organizacijos „Textale“ įkūrėjos Viktorijos Nausėdienės, daiktus galima ne tik perdirbti ar trumpam išnuomoti, bet ir perkurti. Pagrindinis jos įmonės tikslas – mažinti tekstilės atliekų kiekius. „Skaičiuojama, kad nuo 2000-ųjų drabužių gamyba išaugo dukart, o jų gyvavimo laikas sutrumpėjo trečdaliu. Kasmet pagaminama 150 mlrd. naujų drabužių vienetų, dauguma jų vėliau šalinami sąvartynuose arba sudeginami. Tačiau vis aiškiau suvokiama, kad tai ne atliekos, o resursas. Jei sugebėtume jį tinkamai panaudoti, įtraukti į žiedinės ekonomikos ciklą, tai atliekos sudarytų tik apie 5 proc. viso kiekio“, – teigė V. Nausėdienė. Jos teigimu, lyginant su kitomis sritimis, tekstilės perdirbimui ir įtraukimui į žiedinės ekonomikos ciklus dar trūksta technologinių sprendimų. Tačiau pastaruoju metu jų labai intensyviai ieškoma, tad netrukus šioje srityje turėtume sulaukti lūžio.

Publikuota Delfi 

 

 

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku