KTU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vienas stipriausių Lietuvos pramonės stuburo slankstelių – medienos ir baldų pramonė, išsiskirianti kokybe ir bene tris kartus savo dydžiu lenkianti ES vidurkį. Gali pasirodyti paradoksas, tačiau Lietuvoje miškų dėl to nemažėja, o kvalifikuotų specialistų nuolat trūksta.
Dvejus metus trukęs tyrimas „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, kuriam vadovavo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, parodė, kad skirtingai nuo Europos Sąjungos (ES), Lietuvoje vis dar dominuoja tradicinių technologijų pramonės šakos, o pati stipriausia – medienos ir baldų pramonė.
Koziris – kokybė
Tyrimo duomenimis, baldų pramonė ES vidurkį viršija daugiau nei tris kartus. Konkurencingumo rodikliai rodo, kad baldų ir medienos pramonė – pati konkurencingiausia iš visų šalies pramonės šakų. 2011 metais pagal eksporto dalį pasaulinėje rinkoje ji užėmė aukštą 28 poziciją.
Tyrime išryškėjo viena tendencija – Lietuvos medienos ir baldų sektoriaus gamintojų sėkmė slypi kokybėje. Mums geriau sekasi konkuruoti ne masinėje, o specializuotoje produkcijoje. Savo ruožtu, konkurencingumą lemia ir žemesni kaštai, žaliavų prieinamumas, aukštų standartų technologijų panaudojimas.
Nors medienos pramonėje trūksta ir paprastos darbo jėgos, surasti kvalifikuotų specialistų – taip pat labai sunku. Prieš kelis metus atlikta medienos sektoriaus studija rodo, kad šiame sektoriuje naujai ateinančių darbuotojų metinis poreikis vidutiniškai sudaro apie 5,6 tūkst. žmonių.
Juntamas specialistų stygius
Vienintelė tokio pobūdžio universitetinio lygmens technologijos mokslų srities programa, kurioje ruošiami kvalifikuoti šios srities specialistai – Medienos inžinerija, dėstoma KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete.
Pasak šios programos dėstytojo ir Studijų krypčių programų komiteto nario doc. Valdo Norvydo, ši studijų programa skirta besidomintiems baldais ir kitais gaminiais iš medienos bei norintiems sužinoti viską apie medieną, jos apdirbimą, perdirbimą bei tausų išteklių naudojimą, medienos medžiagas, medienos medžiagų savybes, jų tyrimo metodus, medienos gaminių ir baldų dizainą.
„Mūsų absolventai tikrai yra labai palankiai vertinami ir laukiami baldų bei medienos sektoriaus įmonėse – šiuo metu itin pradedamas jausti aukštesnės kvalifikacijos specialistų stygius“, – sako V. Norvydas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. baldų gamybos įmonių, medienos sektorius apima apie 8 proc. Lietuvos metinio BVP, o kasmetinis gamybos ir eksporto augimas sudaro apie 20 proc.
Lietuvos medienos pramonė tiesiogiai aprūpina darbu apie 60,1 tūkst. žmonių. Jie dirba miškininkystės, pirminio ir tolimesnio medienos apdirbimo, baldų gamybos sektoriuose. Netiesiogiai darbą gauna dar apie 20 tūkst. žmonių. Tai transporto, metalo apdirbimo, švietimo, mokslo, statybos, energetikos ir kitų paslaugų darbuotojai.
Pasak mokslininko, nepaisant didelės įmonių konkurencijos šiame sektoriuje, čia vis tiek galima padaryti puikią karjerą ar, pabaigus mokslus, įkurti stabiliai augantį verslą.
Visų miškų neiškirs
Pasak V. Norvydo, dažnai, kai kalbama apie medienos pramonę, užmirštama ir kita pusė – gamtos išteklių tvarumas. Apie tai taip pat dėstoma Medienos inžinerijos studijų programoje KTU.
Nors dažnai žmonės išsigąsta pamatę milžiniškus kirtimus šalies miškuose, mokslininko teigimu, dėl to per daug baimintis nereikėtų – Lietuvoje visų miškų niekas neleis iškirsti.
„Kirtimų apimtys Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, reguliuojamos įstatymais. Valstybinių miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai negali kirsti miško kiek tik panorėję, jei staiga pakyla kainos ir atsiranda galimybė daugiau uždirbti“, – sako KTU mokslininkas.
Visi miškai mūsų šalyje inventorizuojami: apskaičiuojama, kiek yra brandžių medynų ir kiek jų galima iškirsti.
Lietuvos vyriausybė yra nustačiusi, jog mūsų šalyje galima išskirsi ne visą prieaugį, o tik 80 proc. jo. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis, mūsų šalyje kasmet priauga 18,2 milijonų kubinių metrų medienos, o iškertama tik 50-60 proc. prieaugio t. y. 6,4 – 7,5 milijonai kubinių metrų.
Labai panašią dalį savo miškų iškerta ir dauguma ES šalių, išskyrus Švediją ir Suomiją, kur kasmet panaudojama 70 ir daugiau proc. kasmetinio medžių prieaugio. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, apie 25 proc. (1,8 mln. kubinių metrų) Lietuvoje užaugintos apvaliosios medienos eksportuojama jos neapdirbus.
„Siekiant išlaikyti medienos pramonę konkurencingą, reikia galvoti kaip perdirbti šiuo metu ekportuojamą medienos kiekį Lietuvoje, sukuriant daugiau darbo vietų ir didesnę pridėtinę vertę“, – sako KTU mokslininkas
.
