Inovacijų, naujų technologijų diegimas, aukščiausios produkcijos kokybės užtikrinimas ir problemų sprendimo patirtis – tai vienos iš pagrindinių šiuolaikinės inžinerijos pramonės savybių. Visa tai glaudžiai susiję su ketvirtąja pramonės revoliucija, kuri yra naujas žmonijos raidos etapas. Ketvirtoji pramonės revoliucija yra kur kas plačiau, nei tik naujausiomis technologijomis grįsti pokyčiai pramonėje. Dažnai ji apima sritis, kurios paprastai nėra klasifikuojamos kaip pramonė. Svarbu teisinga linkme nukreipti ir panaudoti sparčiai besivystančias ir besijungiančias technologijas, kurios teigiamai įtakotų mus supantį pasaulį. Kalbant apie pokyčius pramonėje, svarbu suderinti informacines technologijas su gamybos inžinerija ir sukurti naujus novatoriškus produktus bei sprendimus, padedančius darniai valdyti aplinką, kelti visuotinę gerovę. Daugelis ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimų ir metodų jau yra prieinami šiuolaikinėms įmonėms, tačiau pilnai ketvirtosios pramonės revoliucijos pranašumai atsiskleis tik sumaniai tarpusavyje derinant naujausias technologijas.
Mechaninis detalių apdirbimas vis dažniau siejamas su gamybos automatizavimu bei kompiuterizuota integruota gamyba. Vis daugiau gamybos, rinkimo, kontrolės operacijų atlieka kompiuteriu valdomi įrenginiai. Kompiuteriai yra naudojami rengti gamybą, valdyti įrenginius, atlikti skaičiavimus. Kompiuterizuota integruota gamyba pagrįsta kompiuteriniu automatizuotu projektavimu naudojant kompiuterizuotas konstravimo sistemas, kompiuterizuotas gamybos sistemas, kompiuterizuotas apdirbimo technologijos projektavimo ar gamybos procesų planavimo sistemas, gamybos vykdymo ir kitas sistemas. Vienas svarbiausių kompiuterizuotos integruotos gamybos uždavinių – technologijos projektavimas ir detalių gamyba. Tokia efektyvi ir didelę pridėtinę vertę suteikianti gamyba įmanoma tik naudojant skaitmeninio programinio valdymo įrenginius ir apdirbimo centrus. Šiems įrenginiams aptarnauti reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Apdirbamoji pramonė yra Europos ekonomikos pagrindas, o metalo apdirbimo pramonė apima apie 12 procentų viso ES gamybos užimtumo. Kompiuterizuojant gamybą, keičiasi darbuotojų funkcijos, atliekamų darbų specifika. Tyrimai rodo, kad didelis metalo apdirbimo sektoriaus iššūkis yra pritraukti kvalifikuotus žmones, o tai yra būtina norint plėtoti ES metalo apdirbimo sektoriaus konkurencingumą. Kvalifikuoti metalo apdirbimo specialistai, eksploatuojantys skaitmeninio programinio valdymo įrenginius, atspindi aukštųjų technologijų pramonės ateitį ir yra labai paklausūs ES. Pastaruoju metu ypač išaugo kvalifikuotų skaitmeninio programinio valdymo įrenginių operatorių poreikis. Pažangių šiuolaikinių įmonių vadovai pagrįstai kelia reikalavimus technologams, staklių operatoriams, pageidaudami, kad jie turėtų žinių apie skaitmeninio programinio valdymo įrenginius, sugebėtų šiems įrenginiams paruošti valdymo programas. Didžioji dalis staklininkų ir inžinierių technologų, neturėdami patirties dirbant su šiuolaikiniais skaitmeninio valdymo įrenginiais, nemoka tinkamai paruošti valdymo programų. Deja, be geros praktinės bazės neįmanoma įsisavinti skaitmeninio programinio valdymo įrenginių. Švietimo įstaigos, dėl sąlyginai didelės programinio valdymo staklių ir apdirbimo centrų kainos, vargiai savo lėšomis pajėgia įsigyti naujausius įrenginius. Todėl rengiant specialistus, ypač svarbus yra švietimo įstaigų ir pramonės įmonių bendradarbiavimas. Šioje veikloje bendru tikslu turėtų būti metalo apdirbimo specialistų įgūdžių spragų eliminavimas sukuriant ir įgyvendinant naujas mokymo programas, pagrįstas dabartine ir būsima kompetencijų paklausa metalo apdirbimo sektoriuje bei savarankiškai pritaikomą mokymosi sistemą.
Todėl rengiant šį vadovėlį, pagrindinis autorių išsikeltas tikslas buvo padėti paruošti darbuotojus darbui su skaitmenio programinio valdymo įrenginiais, supažindinti su programavimo principais ir efektyviau išnaudoti skaitmeninio programinio valdymo įrenginių technologines galimybes įgyvendinant Pramonės 4.0 sprendimus.
Šis leidinys yra projekto „Industry 4.0 iššūkis: metalo apdirbimo specialistų įgūdžių stiprinimas paruošiant juos dirbti išmaniosiose gamyklose“ vienas iš rezultatų kartu bendradarbiaujant su partneriais iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos. Šį projektą finansavo Europos Sąjungos Erasmus + programa KA2.
Knyga sudaryta iš dešimties skyrių. Pirmuosiuose knygos skyriuose pateikiamos pagrindinės bendrosios žinios apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, mechaninį apdirbimą, stakles, detalių tvirtinimo įtaisus, pjovimo įrankius. Penktasis ir šeštasis skyriai yra skirti skaitmeninio programinio valdymo staklių programavimui. Šiuose skyriuose aprašomi G ir M kodai naudojami programuojant, supažindinama su staklių ir ruošinių koordinačių sistemomis ruošiant staklių programą ir pateikiami programų pavyzdžiai. Tolimesniuose skyriuose patalpinta informacija apie operatoriaus darbo vietos organizavimą, skaitmeniniu būdu valdomų staklių techninę priežiūrą, robotų naudojimą gamybos procesuose, pridėtinę gamybą, pateikti pilnai automatizuotos gamybos užsienio įmonių patirties pavyzdžiai, akcentuojama inovacijų valdymo, verslumo įgūdžių svarba šiuolaikinėje gamyboje.
Šis leidinys skirtas metalo apdirbimo specialistams, skaitmeniniu būdu valdomų staklių operatoriams, gamybos inžinieriams, rengiantiems skaitmenio programinio valdymo staklių ir apdirbimo centrų programas, mechaninių specialybių studentams, besimokantiems pagal visų formų ir lygių švietimo įstaigų studijų programas, ir visiems, kas susiję su gamybos procesų skaitmenizavimu.
Šiuolaikinės įmonės vis daugiau dėmesio skiria nuolatiniam tobulėjimui: kuria naujas technologijas ir efektyvesnius procesus, diegia inovacijas, naudoja LEAN metodus. Visa tai vainikuoja vienas iš pagrindinių uždavinių – tai darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Šios knygos autoriai siekė, jog knygos turinys būtų suprantamas tiek pradedančiam mokiniui, tiek naudingas patyrusiam operatoriui ir inžinieriui, siekiančiam tapti dar geresniu savo srityje, dirbti kokybiškiau ir našiau.
Knyga yra išversta į vokiečių, estų ir latvių kalbas.
Knygos redaktorius ir vienas iš autorių – KTU MIDF Gamybos inžinerijos katedros docentas Saulius Baskutis
