Baltijos jūroje, intensyvaus laivybos eismo zonoje, per paskutinį dešimtmetį įvyko virš 700 naftos išsiliejimo atvejų. Naftos išsiliejimai yra pagrindinis jūrų taršos šaltinis, sutrikdantis jūrų ekosistemas ir užteršiantis vandenį, todėl naujų medžiagų bei metodų panaudojimas veiksmingam naftos ir vandens atskyrimui yra labai svarbus.
Balandžio 15 dieną įvyko pirmasis naujo projekto „Naftos išsiliejimo išvalymo, naudojant elektrinio verpimo metu gautas medžiagas, Baltijos jūros regioninis bendradarbiavimas (RESCUE)“ partnerių nuotolinis darbinis susitikimas. Projektas finansuojamas Švedijos agentūros (Swedish Institute) pagal Baltijos jūros kaimynystės programą ir tęsis iki 2026 metų kovo. Projekto koordinatorius yra Boras universitetas (Švedija), o partneriai – KTU ir Krokuvos AGH universitetas (Lenkija). Projekto vadovas nuo KTU – Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos katedros prof. Rimvydas Milašius.
Projekto tikslas – bendradarbiaujant Baltijos regiono universitetams atlikti elektrinio verpimo būdu gautos neaustinės medžiagos tyrimus, siekiant tobulinti naftos ir vandens atskyrimą, jas naudojant naftos išsiliejimo jūroje atveju. Bendradarbiavimas taip pat skirtas didesnio masto finansavimo šios problemos sprendimo pritraukimui, pasitelkiant tarptautinius bei privačius fondus.
Tikimasi, kad šis darbas prisidės prie siekio turėti švaresnę mums taip svarbią Baltiją.
